Pagal 2009 m. gruodžio 21 d. priimtą LR Šilumos ūkio įstatymo pataisą bei Energetikos ministro 2009 m. gruodžio 22 d. įsakymą Nr. 1-225 visi gyventojai (buitiniai vandens vartotojai) iki š.m. balandžio 1 dienos turėjo priimti sprendimą, o iki gegužės 1 dienos pranešti apie priimtą sprendimą raštu, kokį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą pasirinko. Iki šių metų rugsėjo 9 dienos AB „Kauno energija“ yra gavusi 1273 pranešimus su informacija apie apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pasirinkimą.
Būdą „Be karšto vandens tiekėjo“ pasirinko 1112 daugiabučių, iš jų 89 – Kauno rajone. Būdą „Su karšto vandens tiekėju“ pasirinko 141 daugiabutis, iš jų 6 – Kauno rajone. Individualiai apsirūpinti karštu vandeniu panoro 21 namas. Visi jie – mieste.
Likusiųjų 1059 daugiabučių gyventojai apie savo apsisprendimą nepranešė. Pagal naują LR Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 2 dalies redakciją, vartotojams, neišreiškusiems savo valios atskiru sprendimu pasirinkti konkretų apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, iki kol jie tai padarys, karšto vandens tiekėju automatiškai tampa šilumos tiekėjas.
Tačiau kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai, tarp jų ir LR Civilinis kodeksas nustato, kad niekas be vartotojo sutikimo , t.y. be aiškiai išreikštos jo valios negali vienašališkai nutraukti galiojančių šilumos ir geriamojo vandens tiekimo sutarčių. Kitaip tariant, tiek šilumos tiekėjas, tiek ir geriamojo vandens tiekėjas negali vienašališkai nutraukti galiojančių sutarčių ir su vartotojais.
AB „Kauno energija“ kreipėsi net į septynias kompetentingas valstybės institucijas – Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją, Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, Seimo kanceliarijos Teisės departamentą, Seimo Ekonomikos komitetą, Europos teisės departamentą prie LR teisingumo ministerijos, Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą – prašydama išaiškinti, kaip turėtų keistis šilumos tiekėjo ir vartotojų, kurie nepriėmė atskiro sprendimo, tarpusavio santykiai bei atsiskaitymo tvarka.
Daugumos institucijų atsakymuose buvo išreikšta nuomonė, kad atsiskaitymo už šilumą, sunaudotą karštam vandeniui ruošti ir už geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti, tvarka gyventojams, neišreiškusiems savo valios dėl apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pasirinkimo, neturėtų keistis. Tai reiškia, kad žmonės, nepareiškę savo valios pakeisti esamą apsirūpinimo karštu vandeniu būdą (kuris beje atitinka vieną iš trijų galimų apsirūpinimo karštu vandeniu būdų, numatytų LR Šilumos ūkio įstatyme ) už karštą vandenį turėtų atsiskaityti kaip ir iki LR Šilumos ūkio įstatymo pakeitimų: už geriamąjį vandenį, skirtą karštam vandeniui ruošti – uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“, o už šilumą, skirtą karštam vandeniui ruošti – akcinei bendrovei „Kauno energija“.
Tačiau AB „Kauno energija“ siūlo išeitį ir nori dar kartą paraginti neapsisprendusius vartotojus vis dėlto išreikšti savo valią priėmus atskirą sprendimą ir pasirinkti vieną iš trijų galimų apsirūpinimo karštu vandeniu būdų:
1. Pirkti centralizuotai paruoštą karštą vandenį iš karšto vandens tiekėjo (būdas „su karšto vandens tiekėju“).
2. Pirkti šilumą karštam vandeniui ruošti iš šilumos tiekėjo, o geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti – iš geriamojo vandens tiekėjo (būdas „be karšto vandens tiekėjo“, t.y., taip kaip yra dabar).
3. Individualiai ruošti karštą vandenį jo vartojimo vietoje, naudojant kitus energijos šaltinius (būdas kai gyventojai ruošiasi karštą vandenį patys. Tai daugiausia individualiuose namuose paplitęs būdas).
Pasirinkusieji būdą „su karšto vandens tiekėju“ dar turės pasirinkti ir patį tiekėją. Juo gali tapti bet kuris juridinis asmuo, pareiškęs norą ir turintis teisę šią paslaugą teikti. Šiuo metu Kaune pasirengusi ir įstatymo įpareigota būti karšto vandens tiekėja yra tik AB „Kauno energija“.
Pasirinkusieji antrąjį būdą - „be karšto vandens tiekėjo“ – ir toliau gaus karštą vandenį taip, kaip gaudavo iki šiol. Jiems dabar galiojanti tvarka nesikeis.
Apie savo pasirinkimą gyventojai turi pranešti šilumos tiekėjui, t. y. AB „Kauno energija“. Sprendimą gyventojai turėtų priimti LR Civilinio kodekso nustatyta tvarka, t.y. balsų dauguma namo bendraturčių susirinkime.
Savo ruožtu, ir pati AB „Kauno energija“ išsiuntė laiškus savo sprendimo nepareiškusiems gyventojams su raginimu pasirinkti vieną iš trijų apsirūpinimo karštu vandeniu būdų. Taip pat bendrovės darbuotojai lanko gyventojus namuose, primindami apie galimybę pareikšti savo apsisprendimą.