Sausio 10 d., antradienį AB „Kauno energija“ priklausančioje Petrašiūnų elektrinėje lankėsi Energetikos ministras Arvydas Sekmokas. Ministras domėjosi elektrinės ir viso Kauno šilumos ūkio vystymo perspektyvomis.
Vizito metu ministrui buvo pristatyta esama Kauno šilumos ūkio situacija, kas šilumos ūkyje pasiekta per pastaruosius 3 metus, taip pat pristatyta, kaip planuojama plėsti bei modernizuoti šilumos gamybos šaltinius per artimiausius 5 metus.
Ministras domėjosi biokuro jėgainės statybos kartu su AB „Lietuvos energija“ galimybėmis, investicijų į biokuro projektus poreikiu bei kiek ir kokių šilumos gamybos pajėgumų apskritai reikia Kaunui. Ministrui A. Sekmokui buvo pristatyta, kad AB „Kauno energija“ Petrašiūnų elektrinėje planuoja įrengti iki 44MW biomasės deginimo katilą su 16 MW garo turbina. Daliai investicijų šiam projektui finansuoti ketinama pritraukti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.
Duodamas interviu, ministras sakė, kad Lietuvos respublikos vyriausybė, kaip AB „Lietuvos energija“ akcininkė, skatintų savo valdomos bendrovės bendradarbiavimą su AB „Kauno energija“, tačiau dėl tokio galimo bendradarbiavimo pirmiausia turėtų apsispręsti Kauno miesto savivaldybė.
Susitikime dalyvavęs AB „Lietuvos energija“ generalinis direktorius D. Misiūnas sakė, kad viso projekto vertė gali siekti nuo 260 iki 270 mln. litų. Jo esmė - galimybė optimalia kaina tiekti šilumą Kauno miestui. Pagal dabartinius skaičiavimus, nauja biokuro jėgainė gamintų šilumą maždaug 25 proc. pigiau nei dujomis kūrenama Kauno termofikacinė elektrinė", - teigė „Lietuvos energijos" generalinis direktorius.
AB „Kauno energija“ Valdybos pirmininkas Arvydas Augonis akcentavo, kad bendrovė yra atvira visiems potencialių šilumos gamintojų pasiūlymams. Svarbu, kad tik jie leistų atpiginti šilumą vartotojams.
AB „Kauno energija“ generalinis direktorius Rimantas Bakas ministrui bei visiems susirinkusiesiems pristatė ir bendrovės iniciatyvą sukurti nepriklausomų šilumos gamintojų prisijungimo prie tinklo reglamentą („Grid Code“). Šis reglamentas reikalingas nustatyti aiškias ir vienodas prisijungimo prie Kauno m. integruoto šilumos tiekimo tinklo sąlygas visiems potencialiems nepriklausomiems šilumos gamintojams, kurie planuoja Kaune statyti katilines ar kogeneracines elektrines ir pardavinėti kauniečiams jose pagamintą šilumą. Dokumentas reglamentuotų, kiek, kokiomis sąlygomis ir iš kurio gamintojo AB „Kauno energija“ pirktų šilumą bei kaip techniškai įgyvendinti patį prisijungimo procesą ir dispečerinį šilumos tiekimo proceso valdymą. „Toks dokumentas bus pirmasis ir kol kas neturintis analogų Lietuvoje. Juo galėtų pasinaudoti ir kitos Lietuvos šilumos tiekimo įmonės, - pabrėžė R. Bakas.
Vizito metu Energetikos ministrą taip pat lydėjo Kauno m. meras A. Kupčinskas, Vyriausybės atstovė Kauno apskrityje R. Noreikienė bei AB „Lietuvos energija“ generalinis direktorius D. Misiūnas.