« Atgal
Pavasaris – pats laikas gerinti pastatų būklę, siekiant sumažinti išlaidas šildymui kito šildymo sezono metu.
Pasibaigus šildymo sezonui, prasideda tinkamiausias laikas imtis pastatų būklės gerinimo darbų, siekiant sutaupyti šilumos ir, tuo pačiu, pinigų kito šildymo sezono metu. Nes tik dėl pastatų būklės skiriasi vartotojų mokėjimai už šilumą tą patį mėnesį. Šilumos suvartojimo analizė skirtingos būklės daugiabučiuose parodo, kad mokėjimai už šildymui suvartotą šilumą šiuose pastatuose tą patį mėnesį skiriasi iki 7 – 8 kartų.
Pavyzdžiui, šių metų kovą gyventojų, gyvenančių skirtingos būklės pastatuose, mokėjimai už šildymui suvartotą šilumą skyrėsi iki 7 kartų:
| Šilumos suvartojimas pastate | Adresas | Vidutinė mėnesio lauko oro temperatūra | Šilumos kaina gyventojams (su PVM) |
Šilumos suvartojimas 60 m² ploto buto šildymui | Mokėjimai už šilumą 60 m² ploto buto šildymui (su PVM) |
| OC | ct/kWh | kWh/mėn. | Eur/mėn. | ||
| Mažas | Radvilėnų g. 5 | 3,5 | 5,46 | 345,64 | 18,87 |
| Nedidelis | V. Krėvės pr. 61 (renov.) | 3,5 | 5,46 | 496,15 | 27,09 |
| Vidutinis | P. Lukšio g. 64 | 3,5 | 5,46 | 974,57 | 53,21 |
| Didelis | A. Jakšto g. 8 | 3,5 | 5,46 | 1428,48 | 78,00 |
| Labai didelis | A. Stulginskio g. 64 | 3,5 | 5,46 | 2355,90 | 128,63 |
Iš lentelėje pateiktų duomenų akivaizdu, kad šilumos suvartojimą šildymui, o, tuo pačiu, ir mokėjimus už šildymui suvartotą šilumą daugiausiai lemia pastatų būklės skirtumai, nes tiek lauko oro temperatūra, tiek šilumos kaina vartotojams buvo vienoda. Įtakos šilumos suvartojimui turi ir vartojimo režimų pasirinkimas (vieni gyventojai patalpose palaiko apie 20 – 22 laipsnių temperatūrą, kiti – apie 18 – 19), tačiau ne tiek daug, kad mokėjimai skirtųsi kartais.
Todėl šilumos tiekėjai, siekdami, kad vartotojai kaip įmanoma labiau būtų patenkinti centralizuotai tiekiamos šilumos paslauga, ragina ir kviečia vartotojus imtis gerinti savo gyvenamųjų pastatų būklę. Tam yra įvairių priemonių, tačiau svarbu suvokti, kad jų turi imtis patys gyventojai, o ne valdžios institucijos ar šilumos tiekėjai. Tik gyventojai savo valia ir iniciatyva gali organizuoti veiksmus savo pastato būklei pagerinti.
Gyventojai gali ir turi teisę reikalauti iš savo pastatus prižiūrinčių įmonių ar asmenų diegti šilumą taupančius sprendimus, tvarkyti ir tinkamai prižiūrėti pastatuose esančius šilumos punktus, juos automatizuoti, tinkamai subalansuoti šildymo ir karšto vandens sistemas, remontuoti ir šiltinti stogus, sandarinti langus ir duris bendro naudojimo patalpose, netgi organizuoti kompleksinę namo renovaciją, jei gyventojai priima tokį sprendimą.
Pats efektyviausias būdas taupyti šilumą ir sumažinti mokėjimus – kompleksinė pastato renovacija. Jos metu turėtų būti ne tik apšiltinamas stogas ir sienos, bet ir atnaujinamos visos inžinerinės sistemos, langai, durys šilumos punktai ir t. t. Tai sudėtingas ir gana brangus būdas, tačiau jis atsiperka, ypač, nes šilumos suvartojimas renovuotuose pastatuose sumažėja nuo 40 iki 60 ir daugiau proc. Tiek pat sumažėja ir mokėjimai už šildymui suvartotą šilumą. O jei dar pasinaudojama ir paramos programomis, tai įdėtos lėšos atsiperka greičiau.
Yra ir kitų, paprastesnių ir pigesnių priemonių taupyti šilumą, tačiau jos gali neduoti tiek naudos, kiek kompleksinė pastato renovacija. Bet, nesant gyventojų valios kompleksinei renovacijai, galima atnaujinti šilumos punkto įrenginius, izoliuoti vamzdynus, sklendes ir ventilius, užsandarinti rūsių langelius ir duris, subalansuoti namo šildymo ir karšto vandens sistemas, kur yra techninės galimybės – ant radiatorių sumontuoti termostatus, užsandarinti langų ir durų plyšius butuose ir t. t. Daugelį šių priemonių turėtų atlikti pastatų administratoriai ir šildymo bei karšto vandens sistemų prižiūrėtojai, tačiau paprastesnes priemones, ypač tas, kurios diegiamos butuose, turėtų atlikti ir patys gyventojai. Svarbu tik suprasti, kad būtent gyventojų valia ir iniciatyva gali pradėti vykti pokyčiai.
