Kaune ir Jurbarke daugiau, nei 67 proc. pastatų parengti šildymo sezonui

Kaunui ir Jurbarkui šilumą tiekianti bendrovė „Kauno energija“ informuoja, kad šiuose miestuose iki rugsėjo 21 d. šildymo sezonui parengta daugiau, nei 67 proc. pastatų. AB „Kauno energija“ Kontrolės skyriaus vadovas Tomas Janušas sako, kad tai – iki šiol geriausias rezultatas per visą istoriją (kuomet už parengties aktus tapo atsakingi pastatų savininkai ar administratoriai). Pasak jo, anksčiau, iki šio laiko būdavo parengiama tik apie 20 proc. pastatų.

Apie pastatų parengtumą šilumos tiekėjui privalo pranešti pastatų šilumos ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojai, pateikdami pastato šilumos įrenginių parengties šildymo sezonui aktą. Šį aktą pastatų sistemų prižiūrėtojai turi pateikti pastato valdytojui prieš šildymo sezono pradžią, bet ne vėliau nei iki einamųjų metų rugsėjo 15 d. Tačiau toli gražu ne visi prižiūrėtojai suskumba tą padaryti net ir iki šildymo sezono pradžios. O, juk, pagal nustatytą tvarką, nesant užpildyto ir pasirašyto akto, laikoma, kad pastato šilumos punkto įrenginiai šildymo sezonui neparengti ir šilumos į pastatą tiekti negalima.

Valdytojas ne vėliau nei per 5 darbo dienas nuo pastato parengties šildymo sezonui akto pasirašymo dienos privalo pateikti akto kopiją šilumos tiekėjui.

Tomas Janušas sako, kad šiemet situacija Kaune ir Jurbarke gerokai pasikeitė. Jau žinoma, kad didesnioji dalis (daugiau, nei 67 proc.) pastatų šilumos punktų įrenginių parengti šildymo sezonui. Tikimasi, kad ir likusieji prižiūrėtojai suspės visus pastatus parengti iki šildymo sezono pradžios. Pasak T. Janušo, tai – intensyvaus darbo su prižiūrėtojais rezultatas. Anksčiau pasitaikydavo atvejų, kai kurių pastatų šilumos įrenginiai nebūdavo parengti šildymo sezonui net ir jam prasidėjus. Apie tokius atvejus, pasak T. Janušo, tekdavo pranešti Valstybinei energetikos inspekcijai, kuri, savo ruožtu, jau taikydavo sankcijas.

Iš viso Kaune, Kauno rajone ir Jurbarke yra 4203 pastatai, kurių šilumos ir karšto vandens tiekimo įrenginiai privalo būti parengti šildymo sezonui.

Pernai šildymo sezonas Kaune buvo pradėtas gana anksti – jau spalio 4 dieną. Įprasta daugiametė praktika rodo, kad dažniausiai šildymo sezonas pradedamas apie spalio vidurį.

Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatyta, kad:

• šildymo sezoną galima pradėti, kai tris paras iš eilės vidutinė lauko oro temperatūra yra žemesnė už +10° C;
• šildymo sezono pradžią, atsižvelgdama į faktinę lauko oro temperatūrą, nustato savivaldybės institucija, savo pavaldume esančioms įstaigoms;
• kiti šilumos vartotojai, įskaitant ir daugiabučius gyvenamuosius namus, gali pradėti šildymą savo nuožiūra, nepažeidžiant nustatytų higienos normų. Nepasinaudojus šia galimybe, visi vartotojai pradeda šildymo sezoną pagal savivaldybės nustatytą grafiką;
• šilumos tiekėjas, suderinęs su savivaldybės institucija, nustato pastatams ar jų grupėms šildymo įjungimo eiliškumą.

Daugiau informacijos – Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos interneto svetainėje https://www.lsta.lt.