Spalio 19 d. energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pasirašė įsakymą, kuriuo keturioms šilumos tiekimo įmonėms – AB „Kauno energija“, AB „Panevėžio energija“, UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ ir UAB „Didma“ – skirta 2,3 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) investicijų lėšų parama šilumos tiekimo tinklų modernizavimo ir plėtros projektams įgyvendinti. Didžiausia šios paramos dalis – net iki 1,902 mln. eurų skirta bendrovei „Kauno energija“ šilumos tiekimo vamzdynui į Aleksoto mikrorajoną statyti.
Projekto metu planuojama nutiesti 3,72 km ilgio naują šilumos tiekimo magistralinį vamzdyną į Aleksoto mikrorajoną, kur būtų prijungti esami ir nauji centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojai. Naująjį vamzdyną ketinama tiesti po naujuoju M. K. Čiurlionio tiltu, jame esančiame technologiniame koridoriuje.
Šiuo metu Aleksoto rajonas šilumos tinklais nėra sujungtas su centrine miesto dalimi, o šiluma šio rajono vartotojams gaminama dviejose gamtinėmis dujomis kūrenamose katilinėse, esančiose Lakūnų ir Antanavos gatvėse. Nutiesus vamzdyną ir juo sujungus miesto integruotą ir Aleksoto izoliuotą tinklus, abi Aleksote esančios katilinės būtų išjungtos ir paliktos kaip rezervinės. Tokiu būdu, šiuo metu Aleksoto katilinėse kurui naudojamos gamtinės dujos bus pakeistos didžiąja dalimi iš biokuro pagaminta šiluma.
Projektu AB „Kauno energija“ siekia padidinti šilumos tiekimo patikimumą ir kokybę AB „Kauno energija“ tiekiamos šilumos vartotojams, prijungti naujus šilumos vartotojus prie Kauno miesto integruoto tinklo (Kauno m. centralizuoto šilumos tiekimo sistemos), taip gerinant centralizuotai tiekiamos šilumos prieinamumą gyventojams, plėsti Kauno miesto integruotą tinklą, išplečiant ir apjungiant centralizuoto šilumos tiekimo sistemas.
Prijungus naujus vartotojus ir sujungus hidrauliškai vientisas sistemas, bus optimizuotas šilumos tiekimas, bus efektyviau panaudojami esami biokurą naudojantys šilumos gamybos įrenginiai ir išvengta iškastinio kuro naudojimo Lakūnų g. bei Antanavos g. esančiose katilinėse. Sujungus miesto integruotą šilumos tiekimo tinklą su Aleksoto šilumos tiekimo tinklu, centralizuota šilumos gamyba Aleksoto mikrorajone nutrūktų, o visa rajonui reikalinga šiluma (58 GWh) būtų tiekiama iš miesto integruoto tinklo.
Finansuojamų projektų tikslas – sumažinti šilumos perdavimo nuostolius tinkluose, pirminės energijos poreikį, padidinti šilumos perdavimo patikimumą vartotojams.
Projektą įvykdžius ir prie šilumos tiekimo tinklo prisijungus naujiems vartotojams, naujas vartojimas Aleksoto mikrorajone prilygtų dabartiniam Telšių ar Tauragės miestų šilumos suvartojimui. Skaičiuojama, kad, prijungus Aleksoto vartotojus prie integruoto miesto šilumos tiekimo tinklo, šilumos kaina visiems Kauno vartotojams 2019-2048 metais vidutiniškai galėtų būti mažesnė 0,128 cento už kilovatvalandę.
Projektas bus finansuojamas iš 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programos 4 prioriteto „Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas“ 04.3.2-LVPA-K-102 priemonės „Šilumos tiekimo tinklų modernizavimas ir plėtra“. Projekto pavadinimas – „Kauno miesto centralizuoto šilumos tiekimo plėtra Aleksoto mikrorajone“ (Nr. 04.3.2-LVPA-K-102-04-0001). Projekto vertė – 4 mln. Eur.
Investicija yra numatyta bendrovės veiklos strategijoje, patvirtintoje Kauno miesto savivaldybės. Š. m. vasario 2 d. šią planuojamą investiciją suderino ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Projektavimo ir dokumentacijos rengimo darbai prasidės 2018 metais, o pagrindiniai statybos darbai bus vykdomi 2019–2020 metais.