2017 m. liepos mėnesį Kaune šilumos kaina bus 3,97 ct/kWh be PVM. Tai nėra pati mažiausia per pastaruosius metus pasiekta šilumos kaina vartotojams, tačiau ji mažiausia liepos mėnesį per pastaruosius 10 metų. Mažesnė ji buvo tik 2007 metų liepą, kai buvo 3,47 ct/kWh be PVM.
Mažiausia šilumos kaina Kaune per pastarąjį laikotarpį buvo pasiekta 2016 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais, kai sudarė tik 3,83 ct/kWh be PVM.
Lyginant su einamuoju birželio mėnesiu, šilumos kaina Kaune šių metų liepą mažėja 1,6 proc. Lyginant su 2016 m. liepos mėnesiu – 3,87 proc. Daugiausiai įtakos kainos mažėjimui turi konkurencija šilumos gamybos sektoriuje pagal esamą reglamentavimą bei 4,1 proc. mažėjusi kuro kaina.
Šilumos kainą liepą dėl mažėjusios kuro kainos mažino keliolika Lietuvos šilumos tiekimo įmonių. Kaune šilumos kaina ir toliau išlieka viena mažiausių Lietuvoje.
Tarp didžiųjų miestų mažiausia šilumos kaina yra Šiauliuose. Žemą šilumos kainą čia lėmė savalaikės investicijos į šilumos tiekėjo biokuro kogeneracinę elektrinę, kuriai dar buvo ir gauta Europos Sąjungos parama bei skatinamasis elektros supirkimo tarifas. Šios kogeneracinės elektrinės veikimas užtikrina žemas šilumos gamybos sąnaudas ir, tuo pačiu, žemas šilumos kainas vartotojams, nors Šiauliuose (kaip, beje, ir Utenoje, kur jau kuris laikas yra pati žemiausia šilumos kaina) nėra nei vieno nepriklausomo šilumos gamintojo (NŠG). Šilumos kainos vartotojams šiuose miestuose yra mažiausios arba vienos iš žemiausių Lietuvoje. Šių miestų pavyzdžiai puikiai įrodo, kad ne tik konkurencija, bet ir planingos bei laiku atliktos investicijos į jau sukurtą ūkį gali užtikrinti žemiausią šilumos kainą vartotojams.
Nepaisant to, šilumos tiekimo įmonės supranta konkurencijos naudą. Kaune ir Klaipėdoje, kur šilumos tiekimo įmonės savo investicijomis į nuosavus gamybos šaltinius radikaliai sumažino siūlomos supirkti šilumos kainas, NŠG buvo priversti sumažinti ir savo siūlomos supirkti šilumos kainas. Dėl to daugiausiai laimėjo šių miestų šilumos vartotojai, kuriems šilumos kaina atskirais mėnesiais sumažėjo iki 57 proc., skaičiuojant nuo buvusios aukščiausios.
Pagal šiuo metu galiojančią šilumos supirkimo iš gamintojų tvarką, kuo mažesnė šilumos gamybos kaina šilumos tiekimo įmonių gamybos šaltiniuose, tuo mažesnėmis kainomis savo pagaminamą šilumą turi parduoti ir NŠG. Ši tvarka užtikrina, kad vartotojai gaus šilumą mažiausiomis sąnaudomis ir šilumos tiekėjai šios tvarkos griežtai laikosi.
Tačiau šiais metais, siekiant dar labiau paskatinti konkurenciją tarp gamintojų, žadama šią tvarką keisti. Siekiama įtvirtinti nuostatą, kad į siūlomos supirkti šilumos kainą šilumos tiekimo įmonės įskaičiuotų ir pastoviąsias sąnaudas, kurios šiuo metu neįskaičiuojamos. Jei naujojoje šilumos supirkimo tvarkoje ši nuostata būtų įtvirtinta, šilumos kaina vartotojams galimai didėtų.
Šilumos tiekėjai, pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) patvirtintas metodikas ir kitus normatyvinius dokumentus, yra reguliuojamos kainodaros įmonės, kurių šilumos kainos pagrįstos būtinosiomis sąnaudomis, nustatytomis pagal šilumos įmonių grupių nustatytus lyginamuosius rodiklius.
VKEKK nustato šilumos įmonėms normatyvinio pelno dydį, kuris yra naudojamas naujų investicijų vykdymui, paskolų grąžinimui, palūkanų mokėjimui (į kainą vartotojams šios sąnaudos nėra įtraukiamos) ir pan. Sąnaudų priskyrimas būtinosioms bei jų dydžiai griežtai kontroliuojami VKEKK, pagal pateikiamas už kiekvieną reguliacinį periodą ataskaitas, patikrintas ir savo išvada patvirtintas auditorių.
Pagal galiojančią šilumos kainos nustatymo metodiką, kiekvieno šilumos kainos (kainos dedamųjų) perskaičiavimo metu įvertinamas šilumos vieneto kainoje įskaitytų ir faktiškai patirtų sąnaudų kurui ir šilumai iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigyti skirtumas, susidaręs nuo ankstesnio perskaičiavimo ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Šilumos tiekėjo gautos papildomos pajamos dėl kainoje įskaitytų ir faktiškai patirtų sąnaudų kurui, kompensuojamos vartotojų naudai, nustatant papildomą šilumos sąnaudų dedamąją, mažinančią šilumos kainą, išdėstant papildomas pajamas 12 mėnesių laikotarpiui.
Viešojoje erdvėje, diskutuojant apie NŠG ketinimus sumažinti šilumos kainas vartotojams, nė vienas NŠG nenuėjo į šilumos tiekimo ar vartotojų aptarnavimo verslą. Visi nuėjo tik į šilumos gamybą, kuri kelia „mažiausiai rūpesčių“ ir vienareikšmiškai leidžia generuoti didžiausią pelną. Nenorą dalyvauti viso šilumos ūkio valdyme parodė ir praėjusiais metais paskelbti kai kurių miestų šilumos ūkių nuomos konkursai, kuriuose nepanoro dalyvauti nei vienas NŠG.
Nepaisant diskusijų bei vertinimų viešojoje erdvėje, šilumos tiekėjai vykdo esamus reglamentavimus bei įgyvendina esamas tvarkas ir yra pasirengę vykdyti naujų normatyvinių dokumentų reikalavimus. Tikimasi, kad ateityje, ši tvarka ir toliau užtikrins LR Šilumos ūkio įstatyme įtvirtintą tikslą patikimai tiekti šilumą vartotojams mažiausiomis sąnaudomis.
