« Atgal
Šiandien, 2018 m. vasario 28 d. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija priėmė šilumos supirkimo tvarkos pakeitimus, pagal kuriuos turėtų ženkliai pagerėti nepriklausomų šilumos gamintojų padėtis šilumos gamybos rinkoje. Tikėtina, kad būtent dėl šių planuojamų pakeitimų pastaruoju metu žiniasklaidoje pasipylė itin daug straipsnių, kuriuose nepriklausomi gamintojai kaltina šilumos tiekimo įmones neva gaunant nepagrįstus pelnus, nesąžiningai konkuruojant, vartotojus permokant už šilumą ir t. t.
Ypač mėgstama manipuliuoti vartotojų nuotaikomis viešai pareiškiant, kad neva, vartotojai permoka už suvartotą šilumą. Tokie teiginiai naudojami puikiai suvokiant, kokia jautri ši tema yra žmonėms ir kaip jautriai į tokius viešus pareiškimus reaguoja reguliuojančios, vartotojus ginančios ir net valdžios institucijos.
Į kovą dėl neuždirbamų milijonų NŠG pasitelkė net ir išorines organizacijas – Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybą bei Lietuvos vartotojų institutą, kurie viešai pareiškė, kad pradėjo savo tyrimus, susijusius su šilumos supirkimo tvarka bei šilumos tiekimo įmonių veikla.
Kokią žinutę žmonėms siunčia tokie vieši pareiškimai? Pirmiausia tai, kad jais iškart, dar net neatlikus tyrimų, metama nesąžiningumo dėmė ant sąžiningai dirbančių įmonių. Faktiškai, diskredituojamas visas šilumos gamybos ir tiekimo sektorius.
Antra – NŠG siekia bet kokia kaina pagerinti sau konkurencijos sąlygas šilumos gamybos rinkoje. Nes šiuo metu jiems sunkiai sekasi konkuruoti su šilumos tiekimo įmonėmis, kurios šilumą pagamina pigiau, nei jie (nors NŠG, klaidindami žmones, nuolat teigia atvirkščiai).
Trečia, jie, kaip normalūs verslininkai siekia atsiriekti kuo didesnę šilumos gamybos rinkos dalį, nes šiuo metu dėl šilumos tiekimo įmonių efektyvesnės veiklos, didesniąją metų dalį NŠG įrenginiai privesti nedirbti.
Šilumos kainų palyginimas Lietuvos miestuose 2018 m. vasarį. Apibraukta – šilumos kaina Kaune.
Kaip pagrindinis kaltinimas viešojoje erdvėje nuolat skamba šilumos kaina Kaune, kuri yra neva didžiausia Lietuvoje ir kad neva kauniečiai už šilumą moka daugiausiai, kad permoka, įvardijamos net ir įvairios sumos. Tačiau pakanka tik truputį pasigilinti ir galima iškart pamatyti, kad šilumos kaina Kaune niekada nebuvo didžiausia Lietuvoje ir kad nei vienas vartotoja už šilumą nepermoka. Šilumos kaina yra nustatoma pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintą metodiką ir yra perskaičiuojama kiekvieną mėnesį, priklausomai nuo kuro kainų.
Tačiau didžiausią įtaką esamam šilumos kainos dydžiui Kaune sudaro kol kas neperskaičiuota AB „Kauno energija“ bazinė šilumos kaina, kuri perskaičiuojama kas ketverius metus. NŠG puikiai žino, kad ši kaina turėjo būti perskaičiuota jau prieš metus, tačiau, dėl nuo „Kauno energijos“ nepriklausančių aplinkybių ji vis dar nėra perskaičiuota. Atlikus šį perskaičiavimą, galutinė šilumos kaina vartotojams galimai gali šiek tiek sumažėti. Šis faktas pastaruoju metu tampa įrankiu NŠG, taip pat ir įvairioms visuomeninėms organizacijoms, nepagrįstam ažiotažui visuomenėje kelti. Šios organizacijos naudojasi „brangios šilumos“ korta savo tikslams siekti, diskredituojant visą centralizuoto šilumos tiekimo sektorių.
Šią „brangios šilumos“ ir „permokų“ kortą NŠG ir įvairios visuomeninės organizacijos naudoja puikiai žinodamos ir suvokdamos, kad egzistuoja teisės aktai, pagal kuriuos bazinė įmonių tiekiamos šilumos kaina perskaičiuojama periodiškai. Taip pat jie žino, kad jei perskaičiuodama Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nustato, kad per atitinkamą laikotarpį kuri nors bendrovė gavo investicijų grąžos daugiau nei planuota, investicijų grąžos skirtumas (NŠG tai vadina „permokomis“) grąžinamas vartotojams, mažinant jiems šilumos kainą ateinančiais laikotarpiais. Tai yra teisės aktais įtvirtinta praktika, kuri užtikrina sąžiningą šilumos kainą vartotojams.
Dėl bazinės šilumos kainos perskaičiavimo AB „Kauno energija“ kreipėsi į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją dar prieš metus. Tačiau, įvertinant pateikiamų duomenų apimtis, perskaičiavimo procesas užtrunka. Komisijos duomenimis, AB „Kauno energija“ bazinė šilumos kaina turėtų būti perskaičiuota iki šių metų vidurio.
Taip pat, bendrovė, siekdama, kad vartotojai šilumą gautų kuo mažesne kaina, dar šių metų sausį kreipėsi į komisiją, kad būtų papildomai patikrinta, ar teisingai skaičiuojamos palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos, kitaip – superkamos šilumos kainų „lubos“. Šios sąnaudos apskaičiuojamos pagal prognozuojamą mėnesinį šilumos poreikį konkrečioje sistemoje ir numatomą kuro struktūrą (kuri būtų taikoma tuo atveju, jei atitinkamą mėnesį visą šilumos poreikį patenkintų tik šilumos tiekėjas). Patikrinimas vyksta, bendrovė teikia visus reikiamus duomenis ir su nekantrumu laukia tyrimo išvadų. Jei Komisija nustatytų skaičiavimo neatitikimų, tai pagal teisės aktus permokėtas lėšas šilumos tiekimo įmonė grąžintų vartotojams.
Atkreiptinas dėmesys, kad šilumos kaina kauniečiams mažėja jau antras mėnuo iš eilės.
