Visuomenėje vis dar gajus didelis skepticizmas centralizuoto šilumos tiekimo atžvilgiu. Daugeliui žmonių centralizuotas šilumos tiekimas vis dar asocijuojasi su didelėmis sąskaitomis už šildymą, su nepageidaujamomis išlaidomis siekiant jas apmokėti, nepaisant to, kad per pastaruosius keletą metų šios sąskaitos sumažėjo bemaž perpus. Tie, kas jas išsaugojo nuo 2012 metų, gali nesunkiai tuo įsitikinti.
Centralizuotai tiekiama šiluma, turbūt, vienas iš nedaugelio produktų, kuris per pastaruosius keletą metų nuosekliai pigo. Šilumos tiekimo bendrovei „Kauno energija“ pastačius 6 biokuru kūrenamus katilus bei padidėjus konkurencijai tarp šilumos gamintojų, centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Kaune, palyginus su buvusia didžiausia, sumažėjo daugiau, nei 40 proc. Šiuo metu ji sudaro tik 4 – 5 centus už kilovatvalandę (be PVM) ir yra viena iš pigiausių Lietuvoje. Netolimoje praeityje ji kainavo 8 – 9 centus už kilovatvalandę (be PVM). Taigi, kainos sumažėjimas akivaizdus.
Palyginus su kitais galimais šildymo būdais, centralizuotas šilumos tiekimas (toliau – CŠT) tapo pigiausiu šildymo būdu. Šiuo metu jis yra pigesnis net už individualų autonominį šildymą, kuris, jei teisingai suskaičiuojamos visos sąnaudos, yra apie 40 proc. brangesnis už CŠT. Be to, autonominis šildymas dar susijęs ir su vartojimo rizikomis, su lokaliu teršimu, aptarnavimo sąnaudomis bei papildomomis išlaidomis atnaujinimui. Lentelėje pateikiamas vidutinės iš CŠT tiekiamos ir autonominiu būdu dujomis pasigamintos šilumos kainos palyginimą.
Vidutinės centralizuotai tiekiamos šilumos kainos Kaune ir autonominio šildymo dujomis sąnaudų palyginimas (energetikos specialistų atliktas vertinimas)
|
Rodiklis |
CŠT |
Autonominis šildymas dujiniu katilu |
Pastabos |
|
ct/kWh su PVM |
ct/kWh su PVM |
||
|
Kuro kaina |
5,47 (vidutinė šilumos kaina Kaune 2016 metais) |
4,30 |
Sunaudotas šilumos kiekis 60 m² buto šildymui ir karšto vandens ruošimui – 9600 kWh per metus. Metinis dujų suvartojimas – 983 m3, katilo NVK esant 1,05. Išlaidos dujoms – apie 412,86 (su PVM). |
|
Abonentinis mokestis |
– |
0,50 |
3,99 euro (su PVM) per mėnesį. |
|
Buto patalpų ir įrangos rekonstrukcija, pritaikant autonominiam šildymui ir karšto vandens ruošimui (katilo ir kitos įrangos įsigijimo kaštai, eksploatacinės išlaidos ir remontas. |
– |
3,10 |
Vienkartinės apie 3000 eurų išlaidos, išdalintos 10 metų tarnavimo laikotarpiui. |
|
Galutinė šilumos kaina (ct/kWh su PVM) |
5,47 |
7,90 |
|
Šioje skaičiuotėje dar neįvertinta:
Be to, katilo NVK (naudingo veikimo koeficientas) 1,05 yra dažniausiai tik gamintojų nurodomas skaičiuojamas dydis, kuris realiomis sąlygomis faktiškai niekada nepasiekiamas. Realiomis sąlygomis dažniausiai galima pasiekti tik 0,95 katilo NVK. Tai reiškia, kad dujų sąnaudos tam pačiam šilumos kiekiui pagaminti būtų dar didesnės.
Rezultatas rodo, kad šilumos, tiekiamos iš CŠT tinklo, kaina yra gerokai mažesnė, nei pagamintos „autonomiškai“ individualiu katilu. Įvertinus visas sąnaudas, autonominis šildymas taptų dar brangesnis.
Deja, to dažniausiai nesuskaičiuoja žmonės, kurie nori atjungti savo butų ar kitų objektų šildymo ir karšto vandens sistemas nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemos. Tai įvykdę, jie, galiausiai patiria tik dar didesnes išlaidas.
Aišku, dažnas žmogus pasakytų, kad mokame ne vienos kilovatvalandės kainą, o galutinę sąskaitos sumą. Tačiau turėtume prisiminti, kad galutinė sąskaitos suma atspindi ne tik šilumos kainą, bet ir suvartotą jos kiekį. Jei pastate suvartojate didelį kiekį šilumos, tuomet ir sąskaita gali pasirodyti didelė, nežiūrint to, kad pati šilumos kaina yra maža. Tačiau šis dėsnis galioja ir autonominiam šildymui. Kuo daugiau šilumos suvartosite, tuo daugiau mokėsite už kurą.
Galbūt kažkas pasakytų, kad ne visur yra galimybė prisijungti prie centralizuoto šilumos tiekimo tinklo ir būtų visiškai teisus. Tačiau puikiai žinome, kad dabar į daugelį vystomų naujų gyvenamųjų namų kvartalų arba į statomus pavienius daugiabučius namus yra galimybė atvesti šilumos tiekimo tinklus. Ypač į tuos, kurie statomi centralizuoto šilumos tiekimo arba konkurencinėse zonose pagal miesto aprūpinimo šiluma Specialųjį planą.
Maža to! Šilumos tiekimo trasa iki pastato šilumos punkto gali būti nutiesiama ir AB „Kauno energija“ lėšomis! Statomų ar rekonstruojamų objektų savininkams, norintiems prijungti savo objektų šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas prie CŠT, tereikia pateikti prašymą „Kauno energijai“ kartu su projektiniais bei nuosavybę liudijančiais dokumentais ir, esant techninėms galimybėms, pastato šildymo ir karšto vandens tiekimo sistema bus prijungta prie CŠT tinklo. Savininkui, statančiam ar rekonstruojančiam pastatą, trasos nutiesimas nieko nekainuoja!
Prijungus pastatą prie CŠT tinklo, vartotojui pačiam nereikės nei rūpintis kuru, nei pačiam kūrenti, nei prižiūrėti ar remontuoti įrenginių, o radiatoriai šils ir karštas vanduo bus paruoštas ištisus metus, išskyrus keletą dienų, kurių metu atliekami hidrauliniai bandymai ir planiniai remontai. Naudojant šilumą CŠT tinklų, vartotojui nereikia iš anksto mokėti už kurą. Mokama tik už faktiškai suvartotą šilumą ir tik pasibaigus mėnesiui.
Visais prisijungimo prie CŠT klausimais kviečiame kreiptis tel. (8 37) 305 804.
