« Atgal
2016 m. balandžio 13 d., pažymint naujo biokuro katilo statybos pradžią, AB „Kauno energija“ filialo „Jurbarko šilumos tinklai“ katilinėje įmūryta kapsulė su laišku ateities kartoms apie dabarties kartos siekius puoselėti švaresnę aplinką Lietuvoje.
Kapsulė įmūryta į rekonstruojamos Jurbarko katilinės naujai statomo 5 MW galios biokuro katilo pamatus. Savo filialo „Jurbarko šilumos tinklai“ katilinę AB „Kauno energija“ rekonstruoja siekdama diversifikuoti kuro naudojimą, sumažinti šilumos gamybos sąnaudas ir atpiginti šilumos energiją vartotojams.
I-ajame rekonstrukcijos etape joje bus įrengtas 5 MW galios vandens šildymo katilas su biokuro pakura bei pagalbiniais įrenginiais, biokuro sandėlis su biokuro transportavimo įrenginiais bei kiti techniniame projekte numatyti įrenginiai. Pagal techninį projektą rangovas UAB „Enerstena“ turės atlikti visus jame nurodytus demontavimo, statybos, technologinių įrenginių gamybos, montavimo, derinimo darbus, užtikrinti garantinius parametrus dirbant nominaliu našumu, apmokyti dirbti katilinės personalą ir priduoti objektą atsakingoms institucijoms. Vykdant darbus bus maksimaliai panaudojama esama katilinės infrastruktūra.
Įvykdžius I-ąjį rekonstrukcijos etapą, iki 80 proc. šilumos Jurbarko katilinėje bus pagaminama iš biokuro. Tik šalčiausiais mėnesiais dalį šilumos reikės pasigaminti deginant gamtines dujas. Pradėjus didžiąja dalimi naudoti biokurą, šilumos savikaina sumažės iki maždaug 5 ct/kWh. Preliminariais skaičiavimais, pastačius naująjį 5 MW galios biokuro vandens šildymo katilą, šilumos kaina vartotojams vidutiniškai mažės 0,058 ct/kWh. Planuojama, kad per metus šioje katilinėje bus pagaminama apie 34000 MWh šilumos energijos.
Kapsulės įmūrijimo ceremonijoje dalyvavęs Kauno m. meras Visvaldas Matijošaitis sakė, kad svarbiausias šių projektų tikslas – kad žmonės pajustų realų šilumos kainos sumažėjimą. Pasak mero, jau dabar, Kaune atsiradus keletui biokuro katilinių, jau pasijuto realus šilumos kainos sumažėjimas. „Kauno energijos“ tiekiama šiluma tapo viena pigiausių šalyje. O, įdiegus biokuro deginimo įrenginius Jurbarko katilinėje, šis sumažėjimas tikrai turėtų pasijusti dar labiau, nes bus sumažinta šilumos gamybos savikaina Jurbarke.
Jurbarko raj. savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius paminėjo, kad labai svarbu, jog, įgyvendinus projektą, Jurbarke ne tik sumažės šilumos gamybos savikaina, bet ir bus sukurtos papildomos darbo vietos. Be to, pradėjus naudoti dar vieną kuro rūšį, padidės ir šilumos gamybos patikimumas.
I-ojo etapo investicija – apie 1,168 mln. eurų. Projektas vykdomas „Kauno energijos“ lėšomis. Darbus vykdys viešąjį konkursą laimėjusi bendrovė UAB „Enerstena“. Sutartis projekto vykdymui pasirašyta 2016 m. kovo 4 d. Paleisti naująjį katilą planuojama iki ateinančio šildymo sezono.
Šiuo metu AB „Kauno energija“ filialo „Jurbarko šilumos tinklai“ katilinėje šilumai gaminti naudojamos brangios gamtinės dujos, o rezervinis kuras yra mazutas. Gamtinės dujos, nors ir yra geras bei patogus naudoti, tačiau labai brangus kuras. Pagal viešai skelbiamus duomenis, perkamų gamtinių dujų kaina su transportavimo ir galios mokesčiais (be PVM) 2016 m. vasarį buvo 520 eurų už toną naftos ekvivalento, o biokuro – 133 eurai už toną naftos ekvivalento.
AB „Kauno energija“ filialo „Jurbarko šilumos tinklai“ 2015 m. šilumos gamybos naudojant gamtines dujas savikaina – 7,725 ct/kWh. Dėl didelės šilumos gamybos savikainos naudojant gamtines dujas, bendrovės filialas „Jurbarko šilumos tinklai“ veikė nuostolingai.
Ateityje, jei bus galimybė pasinaudoti ES lėšomis, katilinė dar bus modernizuojama, vykdant II jos modernizavimo etapą, t. y. atliekant kompleksinį jos atnaujinimą ir sumontuojant papildomus šilumos gamybos įrenginius.
Nuotr. kapsulę į čia stovėsiančio katilo pamatus įmūrija Kauno m. meras V. Matijošaitis, Jurbarko raj. meras S. Mockevičius, AB „Kauno energija“ generalinis direktorius R. Bakas, UAB „Enerstena“ generalinis direktorius V. Ramanauskas
