« Atgal
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija) pateikė birželio mėnesio šilumos kainų statistiką Lietuvoje.
Birželį, palyginus su gegužės mėn., AB ,,Kauno energija“ tiekiama šiluma vartotojams yra 2,18 proc. (0,09 ct/kWh be PVM) pigesnė (per metus šilumos kaina sumažėjo 0,98 proc.), AB ,,Šiaulių energija“ – 0,54 proc. (0,02 ct/kWh be PVM) (per metus šilumos kaina sumažėjo 19,70 proc.). AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“ tiekiama šiluma yra 1,69 proc. (0,07 ct/kWh be PVM) brangesnė (per metus šilumos kaina sumažėjo 20,27 proc.), AB ,,Klaipėdos energija“ – 0,25 proc. (0,01ct/kWh be PVM) (per metus šilumos kaina sumažėjo 3,34 proc.). AB ,,Panevėžio energija“ aptarnaujamiems vartotojams birželį, palyginus su gegužės mėn., šilumos kaina nesikeičia (per metus šilumos kaina sumažėjo 2,19 proc.)
Tarp penkių didžiųjų miestų birželio mėn. už šilumą mažiausiai moka Šiaulių, daugiausiai – Panevėžio gyventojai. Komisijos duomenimis, šilumos kaina Kaune 2017 m. birželio mėnesį yra trečioji pagal mažumą Lietuvoje.
Birželį vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje yra 4,56 ct/kWh (be PVM), t. y. 0,44 proc. mažesnė, palyginus su gegužės mėn. Per metus vidutinė šilumos kaina sumažėjo 9,52 proc.
Nuo 2017 m. birželio 1 d. centralizuotai tiekiamai šilumai netaikomas lengvatinis 9 proc. PVM, todėl už šilumą, kaip ir kitas paslaugas, gyventojai mokės 21 proc. PVM.
Birželį, palyginus su gegužės mėn., dėl pigiau įsigyto biokuro ir mažesnių šilumos gamybos sąnaudų labiausia – 10,18 proc. (0,51 ct/kWh be PVM) – mažėja UAB „Varėnos šiluma“ tiekiamos šilumos kaina. Komisijai nustačius naujas VšĮ „Velžio komunalinis ūkis“ bazines šilumos kainas, vartotojai už šilumą moka 7,75 proc. (0,49 ct/kWh be PVM) mažiau. Dėl pigiau įsigyto biokuro UAB „Birštono šiluma“ tiekiamos šilumos kaina yra 7,41 proc. (0,40 ct/kWh be PVM) mažesnė, nežymiai mažėja ir UAB „Prienų šilumos tinklai“, UAB „Šakių šilumos tinklai“ bei UAB „Litesko“ fil. „Vilkaviškio šiluma“ tiekiamos šilumos kaina.
UAB ,,Šilutės šilumos tinklai“ aptarnaujami vartotojai birželį, palyginus su gegužės mėn., už šilumą moka 2,81 proc. (0,13 ct/kWh be PVM) daugiau, UAB ,,Vilniaus šilumos tinklai“ – 1,69 proc. (0,07 ct/kWh be PVM).
Diagramoje pateikiamas centralizuotai tiekiamos šilumos kainų palyginimas pagal Komisijos licencijuojamus šilumos tiekėjus. Skaičiai prie šilumos tiekėjo pavadinimo nurodo, kokią dalį (proc.) kuro struktūroje sudaro atsinaujinantys energijos ištekliai, įvertinant tiek šilumos tiekėjo gaminamą, tiek iš nepriklausomų šilumos gamintojų perkamą šilumą, pagamintą naudojant atsinaujinančius energijos išteklius (žaliai pažymėti kuro dedamosios stulpeliai rodo, kad mieste daugiau nei 50 proc. šilumos pagaminama naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, o rudai – mieste daugiau nei 50 proc. šilumos pagaminama naudojant gamtines dujas).
Birželio mėn. mažiausia šilumos kaina yra Utenoje (4,46 ct/kWh su PVM), didžiausia – Biržų rajone (10,20 ct/kWh su PVM). Nors Biržuose šilumai gaminti naudojamo kuro struktūroje 88 proc. sudaro biokuras, tačiau čia šilumos kaina išlieka aukšta dėl realizuojamos šilumos kiekio sumažėjimo bei kuro sąnaudų skirtumo, susidariusio dėl faktinių ir į šilumos kainą įskaičiuotų kuro kainų.
Skaičiuojant 2017 m. birželio mėn. šilumos kainą buvo naudojamos 2017 m. balandžio mėn. kuro kainos. Faktinės įsigyto kuro kainos, išskyrus energijos išteklių biržoje įsigyto kuro kaina, yra ribojamos Komisijos skelbiamomis vidutinėmis šalies kuro (žaliavos) kainomis. Vidutinės šalies kuro (žaliavos) kainos yra skelbiamos Komisijos tinklalapyje. Komisija atkreipia dėmesį, kad šilumos tiekėjų iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos šilumos kaina negali būti didesnė nei šilumos tiekėjo palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos.
Vienas iš Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 789, atsinaujinančių energijos išteklių plėtros prioritetų – centralizuotai tiekiamos šilumos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį iki 2020 m. padidinti iki 50 proc.
Nuo 2010 m. gamtinių dujų dalis bendroje šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje tolygiai mažėjo. 2015 m., palyginti su 2014 m., šilumos energijai gaminti naudojamo kuro struktūroje gamtinių dujų dalis mažėjo 12,2 procentinio punkto – nuo 56,7 proc. iki 44,5 proc., o biokuro dalis augo 14,6 procentinio punkto – nuo 38,9 proc. iki 53,5 proc. Augant biokuro daliai šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje bei mažėjant gamtinių dujų kainai, stebimas šilumos kainos mažėjimas.
