« Atgal
2016 gruodžio 1 d. (ketvirtadienį) Danijos ambasada Lietuvoje, Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija, ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, Kauno technologijos universitetas organizavo tarptautinę energetikos konferenciją „Energijos efektyvumo kryptys Šiaurės šalyse ir Lietuvoje“. Konferencija vyko ISM Vadybos ir ekonomikos universitete (Arklių g. 18, Vilniuje).
Konferencijos metu šiaurės šalių ir Lietuvos institucijų atstovai bei energetikos ekspertai pristatė energijos efektyvumo pavyzdžius ir situaciją šiaurės šalyse bei Lietuvoje. Pasak jų, siekiant efektyviau vartoti šilumą, nebūtina renovuoti visą daugiabutį. Sutaupyti iki 20 procentų išlaidų šildymui įgalina namo vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų sutvarkymas.
„Kryptingos investicijos į šilumos sistemų atnaujinimą ir perėjimą nuo dujų prie biokuro leido užtikrinti tvarią ateitį neefektyviems Lietuvos šilumos tinklams. Kaip ir Skandinavijoje, naują pagreitį įgavo atsinaujinančių energijos šaltinių vartojimas. Dabar pagrindinis Lietuvos iššūkis – pažaboti drastišką šilumos švaistymą senuose daugiabučiuose“, – įsitikinęs tarptautinės centralizuoto šilumos tiekimo, centralizuoto vėsinimo ir kombinuotos šilumos bei elektros energijos gamybos asociacijos „Euroheat & Power“ vykdantysis direktorius Paul Voss.
Anot jo, šiuo metu šilumos suvartojimo rodikliai senuose Lietuvos daugiabučiuose prilygsta švaistymui, kuriuo pasižymėjo Švedijos namai prieš 60 metų. „ES šalių patirtis rodo, kad didžiulė pažanga šioje srityje gali būti pasiekta santykinai nebrangiomis, tačiau ekonomiškai ypač veiksmingomis priemonėmis. Prioritetine kryptimi turėtų tapti daugiabučių vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų balansavimas. Tai – greitas ir paprastas sprendimas, naudingas tiek namų sistemoms, tiek vartotojams“, – sako P. Voss.
Skaičiuojama, kad baigus automatizuoti šilumos punktus ir subalansavus visas vidaus šildymo ir karšto vandens sistemas, įrengus individualią apskaitą ir reguliavimą, Lietuvos namuose įmanoma sutaupyti iki 20 procentų šilumos. Įgyvendinus šias priemones, būtų vartojimas per metus būtų sumažintas apie 858 GWh/metus, o šilumai išleista apie 50 mln. eurų mažiau.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidento Vytauto Stasiūno teigimu, gyventojų lėšos, sutaupytos efektyviau vartojant šilumą daugiabučiuose, papildytų šalies ekonomiką.
„Tokie pokyčiai teigiamai paveiktų daugelio mūsų gyventojų gyvenimo kokybę. Didžioji dalis lietuvių gyvena senos sovietinės statybos daugiabučiuose, švaistančiuose šilumą. Šiandien šių namų gyventojų mokėjimai už šildymą yra per dideli, o pastatų renovacija vyksta per lėtai”, – konstatavo V. Stasiūnas.
