Apie bendrovę

AB „Kauno energija“ pirmtakė – „Kauno šiluminių tinklų“ ūkiskaitinė įmonė buvo įkurta 1963 m. rugpjūčio 20 dieną. Per daugelį veiklos metų keletą kartų įmonės statusas keitėsi. Dabartinė AB „Kauno energija“ įregistruota 2000 m. rugpjūčio 8 dieną.

Misija, vizija, vertybės

AB „Kauno energija“ – pažangi ir inovatyvi centralizuotai tiekiamos šilumos bendrovė Kaune ir Lietuvoje.

Bendrovės misija

Patikimai ir mažiausiomis sąnaudomis aprūpinti vartotojus centralizuotai tiekiama šiluma ir karštu vandeniu.

Ateities vizija

AB „Kauno energija“ – inovatyvi, konkurencinga, vertę vartotojams ir akcininkams kurianti bendrovė, veikianti šilumos ir vėsumos gamybos, centralizuoto jų tiekimo, pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros srityse.

Vertybės

  • Daugiau, nei 50 metų šilumos gamybos ir šilumos tiekimo veiklos patirtis
  • Atsakomybė prieš vartotojus už patikimą šilumos ir karšto vandens tiekimą
  • Aukšta darbuotojų kvalifikacija, leidžianti pasiekti aukščiausius efektyvumo rodiklius
  • Gebėjimas taikyti inovatyvius sprendimus kasdieninėje veikloje

Istorija

Petrašiūnų elektrinė

AB „Kauno energija“ istorija neatsiejama nuo Kauno Petrašiūnų elektrinės, kuri davė pradžią šiandieninei bendrovei.

Elektrinė buvo pastatyta ir pradėjo veikti 1930 metais. Tuo metu ji buvo didžiausia viešoji elektrinė Lietuvoje. Joje pagaminta elektros energija buvo tiekiama Kaunui, jo priemiesčiams bei aplinkiniams rajonams. Naudojamas kuras buvo durpės ir anglis.


Petrašiūnų elektrinė

Bendrovės įkūrimas

1958 metais Petrašiūnų elektrinėje buvo sukurta šilumos tinklų grupė. Ji vėliau išaugo į cechą, kurio pagrindu 1963 m. rugpjūčio 20 d. įkurta „Kauno šiluminių tinklų“ ūkiskaitinė įmonė.

Iš Petrašiūnų elektrinės balanso šiai įmonei perduota 8,18 km šilumos tinklų, prie kurių buvo prijungti keturi garo ir 117 termofikacinio vandens (šilumos) abonentų. Bendras šilumos energijos poreikis siekė iki 60 Gkal/h.

Dabar ši įmonė vadinasi AB „Kauno energija“, o 1963 m. rugpjūčio 20–oji laikoma įmonės įkūrimo data.


Bendrovės įkūrimas

Gamybos šaltinių plėtra

1962 m. į Kauną iš Dašavos telkinių Ukrainoje buvo pradėtos tiekti gamtinės dujos. 1963 metais buvo pradėta Petrašiūnų elektrinės rekonstrukcija, pritaikant ją dirbti dujomis ir mazutu, tačiau deginti durpes dar nebuvo atsisakyta. Durpės dar buvo naudojamos iki 1982 metų, vėliau pagrindiniu kuru tapo gamtinės dujos, o rezerviniu – mazutas.

Augant miestui ir sparčiai plečiantis pramonei, Petrašiūnų elektrinė galios pradėjo nebepakakti. Todėl 1968 metais buvo nuspręsta statyti naują termofikacinę elektrinę. Ji buvo pradėta statyti 1971 m. birželio 1 d., o 1979 m. balandžio 19 d. valstybinė komisija leido pradėti ją eksploatuoti. Elektrinėje energijai gaminti buvo naudojamos gamtinės dujos ir mazutas.

1986 m. priimtas Kauno termofikacinės elektrinės plėtimo ketvirtos eilės projektas, pagal kurį elektrinėje pastatyti trys dujiniai vandens šildymo katilai KVGM-180, o mazutas paliktas tik kaip rezervinis kuras.

1997 m. reorganizavus SPAB „Lietuvos energija“ ir šilumos ūkį bei jo valdymą perdavus savivaldybėms, Kauno elektrinė tapo SPAB „Kauno energija“ filialu.


Gamybos šaltinių plėtra

Tinklų plėtra

Kūrimosi laikotarpiu įmonės eksploatuojamų tinklų ilgis tesudarė 8,18 km. Augant miestui, plečiantis pramonei, buvo vykdomi ir naujų šilumos tiekimo tinklų statybos darbai.

1972 m. pradėta intensyvi šilumos tiekimo tinklų statyba į Kauno mikrorajonus - į miesto centrą, Dainavą, Vilijampolę, Šilainius ir kt. Per 4 dešimtmečius nutiesta daugiau, nei 400 km įvairių skersmenų šilumos tiekimo vamzdynų.

2010 m. pirmą kartą per visą nepriklausomybės laikotarpį Lietuvoje nutiesta nauja 1,39 km ilgio šilumos tiekimo magistralė Žemųjų Šančių mikrorajone. Nutiesus magistralę, sudarytos galimybės Žemųjų Šančių šilumos vartotojus prijungti prie miesto integruoto tinklo ir uždaryti Šančių katilinę, tuo pačiu sumažinant taršą Žemųjų Šančių mikrorajone.

Tinklų plėtra

Įmonės sudėties kitimas

1994-1995 m. prie Kauno šiluminių tinklų prijungti Šakių šilumos tinklai (įsteigti 1983 m.) ir Jurbarko šilumos tinklai (įsteigti 1984 m.).

1995 m. įkurta Savivaldybės energetikos įmonė, kuri reorganizuota į SPAB „Kauno energetika“.

1997 m. rugpjūčio 15 d. reorganizuojant SPAB „Lietuvos energija“, jos filialai „Kauno šilumos tinklai“ ir Kauno elektrinė sujungti į specialios paskirties akcinę bendrovę „Kauno energija“. Tais pačiais metais įsteigtas bendrovės nepagrindinės veiklos gamybinis filialas „Naujasodžio energija“.

1998 m. prie SPAB „Kauno energija“ buvo prijungta SPAB „Kauno energetika“, kurios pagrindu buvo įsteigtas filialas „Kauno energijos paslaugos“. Filialo veiklos kryptys – pastatų šildymo ir karšto vandens tiekimo įrenginių ir sistemų eksploatavimas, paslaugos įvairioms organizacijoms, bendrijoms, privatiems asmenims tvarkant pastatų šildymo sistemas.

Taip pat 1998 m. Šakių šilumos tinklai ir Jurbarko šilumos tinklai buvo atskirti nuo „Kauno šilumos tinklų“ suteikiant atskirų SPAB „Kauno energija“ filialų įgaliojimus.

2000 m. rugpjūčio 8 d. pakeistas bendrovės statusas – įregistruota dabartinė akcinė bendrovė „Kauno energija“.

2001 m. nuo bendrovės atskirtas filialas Šakių šilumos tinklai, kuris tapo savarankiška UAB „Šakių šilumos tinklai“.

2003 m. AB „Kauno energija“ pardavė jai priklausiusią Kauno elektrinę Rusijos dujų koncerno „Gazprom“, Lietuvos įmonės „Dujotekana“ ir JAV įmonės „Clement Power Venture Inc.“ konsorciumo įsteigtai UAB Kauno termofikacijos elektrinei. Pagal pardavimo metu pasirašytą sutartį, iš elektrinės bendrovė 15 metų pirko šilumą.

Tais pačiais metais atskyrus nuo bendrovės filialą „Naujasodžio energija“, jis tapo dukterine AB „Kauno energija“ įmone UAB „Naujasodžio energijos paslaugos“. UAB „Naujasodžio energijos paslaugos“ veikla – durpių gavyba, vamzdžių izoliavimas poliuretanu, vamzdynų ir šilumos mazgų montavimo ir remonto darbai bei poilsio namų veikla. 2005 metų balandžio mėn. UAB „Naujasodžio energijos paslaugos“ ir jos veikloje naudotą turtą įsigijo Vokietijos durpių gavybos įmonės „Klassman-Deilmann“ bei Lietuvos bendrovės „City Plaza“ konsorciumas.

2006 metais AB „Kauno energija“, siekdama pagerinti paslaugų kokybę, įsteigė dukterinę įmonę UAB „Pastatų priežiūros paslaugos“, atliekančią pastatų šilumos tinklų ir šilumos naudojimo įrenginių, vidaus inžinerinių tinklų, sistemų, statybinių konstrukcijų eksploatavimą bei priežiūrą. Pasikeitus šilumos ūkio įstatymui, nuo 2012 m. liepos 1 d. ši dukterinė įmonė negalėjo teikti šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros paslaugų, todėl 2012 m. nuspręsta įmonę reorganizuoti atskyrimo būdu.

2008 m. birželio 25 d. bendrovė pardavė Palių katilinę, esančią Marijampolės rajone, Marijampolės miesto savivaldybei.

2011 m. liepos mėn. AB „Kauno energija“ uždarė paskutiniuosius 8 Kaune likusius grupinius šilumos punktus (boilerines), iš kurių buvo tiekiama šiluma ir karštas vanduo daugiabučiams namams. Tuo buvo baigta vykdyti šilumos punktų renovavimo programa, nacionaliniu mastu patvirtinta dar 1996 metais ir vykdyta visoje Lietuvoje. Vykdydama šią programą, AB „Kauno energija“ iš viso uždarė 123 mieste ir rajone veikusius grupinius šilumos punktus, o vietoje jų įrengė daugiau nei 1300 modernių automatizuotų šilumos punktų daugiabučiuose namuose.


Įmonės sudėties kitimas Įmonės sudėties kitimas Įmonės sudėties kitimas

Modernizacija

2007 – 2019 metais keliais etapais modernizuota bendrovės „Pergalės“ katilinė. Joje sumontuoti 7 modernūs dujomis kūrenami vandens šildymo katilai, kurių bendra galia su kondensaciniais ekonomaizeriais sudaro 105,85 MW. Atlikus modernizaciją, „Pergalės“ katilinė tapo efektyviu šilumos gamybos šaltiniu, galinčiu dirbti ištisus metus ir užtikrinančiu patikimą šilumos gamybos rezervą.

2013 – 2016 m. rekonstruota bendrovės „Šilko“ katilinė. Joje įdiegti 2 bendros 24 MW galios biokuru deginimo katilai, skaičiuojant su ekonomaizeriais. Taip pat įrengti du bendros 30 MW galios gamtinėmis dujomis kūrenami vandens šildymo katilai, skirti lanksčiai reaguoti į padidėjusius vartotojų energijos poreikius.

2013 m. bendrovė atskyrė patronuojamąją bendrovę UAB „Pastatų priežiūros paslaugos“ ir įregistravo patronuojamąją bendrovę – UAB „Kauno energija NT“. 2020 metais patronuojamoji bendrovė „Kauno energija NT“ perregistruota į bendrovę „GO Energy“.

2013 m. rekonstruota Noreikiškių katilinė, įrengiant joje naujus biokuro deginimo įrenginius. Katilinėje įrengtas biokuru kūrenamas 4 MW galios vandens šildymo katilas su 1 MW galios kondensaciniu ekonomaizeriu, įrengtas kuro ūkis, pastatytas naujas dūmtraukis. Bendra Noreikiškių katilinės projekto vertė buvo 6,2 mln. litų. Iš jų, 2,3 mln. litų bendrovei skirti kaip finansinė parama iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo (LAAIF).

Dar vienas biokuru kūrenamas vandens šildymo katilas Noreikiškių katilinėje įrengtas 2020 metais. Jo galia – apie 1 MW. Katilas skirtas Noreikiškių gyvenvietės vartotojų vasaros poreikiams tenkinti.

2013 metais AB „Kauno energija“ įrengė ir biokuro katilą Ežerėlio katilinėje. Vietoje katilo DKVR 6,5/13, pritaikyto dirbti durpėmis, čia įrengtas 3,5 MW biokuro katilas su 0,8 MW galios ekonomaizeriu. Įrengus jį, sumažintas iškastinio kuro – durpių naudojimas.

2015 metais visiškai rekonstruota bendrovės „Inkaro“ katilinė. Rekonstruota dalis pastato, išardyti senieji katilai, o vietoje jų sumontuoti nauji biokuru kūrenami bendros 20 MW galios (su kondensaciniu ekonomaizeriu) vandens šildymo katilai.

Tais pačiais 2015 metais Petrašiūnų elektrinėje įrengti du bendros 30 MW galios biokuru kūrenami vandens šildymo katilai, kuriais gaminama didelė dalis šilumos, tiekiamos Kauno vartotojams. Elektrinė ir toliau modernizuojama, diegiant joje modernius energijos gamybos įrenginius.

2016 m. AB „Kauno energija“ iš UAB „E energija“ įsigijo UAB „Petrašiūnų katilinė“ akcijas (100 proc.). UAB „Petrašiūnų katilinė“ valdo 19,2 MW galios biokuro katilinę, esančią R. Kalantos g. 49, Kaune. Nuo akcijų įsigijimo momento UAB „Petrašiūnų katilinė“ įeina į AB „Kauno energija“ įmonių grupę.


Modernizacija Modernizacija Modernizacija

Gamybiniai pajėgumai

„Kauno energijos“ gamybinius pajėgumus sudaro Petrašiūnų elektrinė, 4 katilinės Kauno integruotame tinkle, 7 regioninės katilinės Kauno rajone, 1 Jurbarko mieste, 14 izoliuoto tinklo ir 26 vietinės (buitinės) katilinės Kaune bei 8 Sargėnų mikrorajono vandens šildymo katilinės. Grupės gamybinius pajėgumus sudaro Bendrovės gamybiniai pajėgumai ir 1 patronuojamosios bendrovės katilinė Kauno mieste.

Bendras Grupės šiluminis galingumas yra 685 MW, o bendras visos Grupės energijos gamybos pajėgumas yra apie 694 MW.

Bendras instaliuotas Bendrovės šiluminis galingumas sudaro apie 666 MW, elektrinis – 8,75 MW. Bendras visos Bendrovės energijos gamybos pajėgumas yra 675 MW.

Icon
Map
Jurbarko katilinė
Jurbarko katilinė
Jurbarkas

39,40 MW instaliuota galia

  • 25119 MWh pagaminta žalios šilumos iš atsinaujinančių energijos išteklių 2020 m.

Domeikavos katilinė
Domeikavos katilinė
Domeikava

5,10 MW instaliuota galia

Neveronių katilinė
Neveronių katilinė
Neveronys

4,80 MW instaliuota galia

Girionių katilinė
Girionių katilinė
Girionys

4,05 MW instaliuota galia

  • 4258 MWh pagaminta žalios šilumos iš atsinaujinančių energijos išteklių 2020 m.

„Pergalės“ katilinė
„Pergalės“ katilinė
Kaunas

105,85 MW instaliuota galia

„Šilko“ katilinė
„Šilko“ katilinė
Kaunas

54,00 MW instaliuota galia

  • 50420,8 MWh pagaminta žalios šilumos iš atsinaujinančių energijos išteklių 2020 m.

„Inkaro“ katilinė
„Inkaro“ katilinė
Kaunas

20,00 MW instaliuota galia

  • 107432 MWh pagaminta žalios šilumos iš atsinaujinančių energijos išteklių 2020 m.

Raudondvario katilinė
Raudondvario katilinė
Raudondvaris

8,92 MW instaliuota galia

  • 1733,6 MWh pagaminta žalios šilumos iš atsinaujinančių energijos išteklių 2020 m.

Ežerėlio katilinė
Ežerėlio katilinė
Ežerėlis

12,85 MW instaliuota galia

  • 4625 MWh pagaminta žalios šilumos iš atsinaujinančių energijos išteklių 2020 m.

Akademijos katilinė
Akademijos katilinė
Akademija

17,64 MW instaliuota galia

  • 12791 MWh pagaminta žalios šilumos iš atsinaujinančių energijos išteklių 2020 m.

Garliavos katilinė
Garliavos katilinė
Garliava

28,80 MW instaliuota galia

  • 2072,2 MWh pagaminta žalios šilumos iš atsinaujinančių energijos išteklių 2020 m.

Petrašiūnų katilinė
Petrašiūnų katilinė
Kaunas

19,2 MW instaliuota galia

  • 50102,8 MWh pagaminta žalios šilumos iš atsinaujinančių energijos išteklių 2020 m.

Petrašiūnų elektrinė
Petrašiūnų elektrinė
Kaunas

314,6 MW instaliuota galia

  • 136192 MWh pagaminta žalios šilumos iš atsinaujinančių energijos išteklių 2020 m.