Dažniausiai užduodami klausimai

Kaip žinoti ar galiu gauti kompensaciją už šildymą ir karštą vandenį? Icon Icon

Šildymo sezono metu kompensacija už būsto šildymą teikiama, kai išlaidos už būsto šildymą viršija 10 procentų pajamų skirtumo. Pajamų skirtumo dydis apskaičiuojamas iš šeimos pajamų, gaunamų per mėnesį atėmus valstybės remiamas pajamas. 

Bute registruotam ir gyvenančiam vienam asmeniui, pajamų skirtumo dydis apskaičiuojamas iš vieno asmens gaunamų per mėnesį pajamų atėmus 3 kartus didesnes valstybės remiamas pajamas. Kompensacija skaičiuojama, kai naudingas būsto plotas ne didesnis už įstatyme nurodytus normatyvus. 

Naudingojo būsto ploto normatyvas būste gyvenamąją vietą deklaravusiems arba būstą nuomojantiems asmenims yra:

  • 50 kvadratinių metrų vienam gyvenančiam asmeniui;
  • 38 kvadratiniai metrai pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui;
  • 12 kvadratinių metrų antram bendrai gyvenančiam asmeniui;
  • 10 kvadratinių metrų trečiam ir kiekvienam paskesniam bendrai gyvenančiam asmeniui.

Karšto vandens normatyvas būste gyvenamąją vietą deklaravusiems arba būstą nuomojantiems asmenims yra:

  • 1,5 kubinio metro pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį;
  • 1 kubinis metras antram bendrai gyvenančiam asmeniui per mėnesį;
  • 0,5 kubinio metro trečiam ir kiekvienam paskesniam bendrai gyvenančiam asmeniui per mėnesį.

Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintą formą kompensacijos apskaičiavime už būstui šildyti tiekiamą šilumą dalyvauja būsto bendras naudingas plotas ir faktinis šilumos kiekis tenkantis naudingojo būsto ploto kvadratiniam metrui šildyti. Esant viršytam bent vienam iš šių dydžių, kompensacija apskaičiuojama nuo išlaidų paskaičiuotų už normatyvinius dydžius atėmus 10 procentų pajamų skirtumo dydį. Normatyvinis (maksimalus) šilumos kiekis naudingojo būsto ploto vienam kv. metrui šildyti nustatomas vadovaujantis 2018-10-16 d. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nutarimu Nr. O3E-329 patvirtinta metodika.  

Karšto vandens išlaidos nepasiturintiems gyventojams kompensuojamos, kai karšto vandens, kurio kiekis ir šilumos sąnaudos ne didesni už įstatyme nustatytus normatyvus, išlaidų dalis viršija 5 procentus bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamas.

Faktiniam kiekiui viršijus įstatyme nurodytus normatyvinius dydžius kompensacijos skaičiavimui imamos išlaidos, paskaičiuotos už normatyvinį karšto vandens kiekį ir normatyvinį šilumos kiekį karšto vandens temperatūrai palaikyti, atėmus 5 procentus gyvenamąją vietą deklaravusių ar būstą nuomojančių asmenų pajamų.

Pasitikrinkite galimybę gauti kompensaciją už šildymo ir karšto vandens išlaidas skaičiuoklėje spis.lt

Kaip aš galiu gauti kompensaciją už būsto šildymą ir karštą vandenį? Icon Icon

Mažas pajamas gaunantys „Kauno energijos“ tiekiamos šilumos vartotojai, norėdami gauti kompensacijas už būsto šildymą ir karštą vandenį, turi kreiptis į Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus padalinius, esančius seniūnijose pagal deklaruotą gyvenamąją vietą.

Kreipiantis į Socialinės paramos skyrių reikalinga turėti  šiuos dokumentus:

  • Prašymą-paraišką, kurioje reikia nurodyti duomenis apie save ir bendrai gyvenančius asmenis, jų veiklą, turimą turtą, gaunamas pajamas bei kitą paramai gauti būtiną informaciją;
  • Pažymą apie pajamas (gautas per 3 praėjusius mėnesius iki mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, arba mėnesio, nuo kurio prašoma skirti paramą);
  • Priklausomai nuo aplinkybių gali reikėti pateikti ir kitas pažymas ar dokumentus.

Socialinės paramos skyriaus specialistai pagal gyventojų pateiktus dokumentus nustato teisę gauti kompensacijas ir informuoja „Kauno energiją“.

„Kauno energija“ gavusi informaciją  iš Socialinės paramos skyriaus pritaikys kompensacijas.

Informaciją apie kompensacijų skyrimo tvarką galite rasti Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus internetiniame tinklapyje http://www.kaunas.lt/socialine-apsauga/parama/ arba skambinti nemokama telefono linija 0 800 22112 bei telefonu +370 37 42 44 40.

Ar galiu gauti kompensaciją už šildymą ir karštą vandenį, jei esu skolingas? Icon Icon

Skolingi vartotojai, norintys gauti kompensaciją už būsto šildymą ir karštą vandenį, gali kreiptis į Kauno miesto (rajono) savivaldybę dėl kompensacijos už šilumą ir karštą vandenį gavimo, tačiau šiuo atveju išskirtinė kompensacijos gavimo sąlyga yra skolos išmokėjimo Susitarimo kompensacijai gauti pasirašymas (atvykti pasirašyti į bendrąjį klientų aptarnavimo centrą „Mano Kaunas“, adresu Statybininkų g. 3, Kaune).

Daugiau informacijos: https://epaslaugos.kaunas.lt

Ar skaičiuojamos kompensacijos už anksčiau įjungto šildymo laikotarpį? Icon Icon

Įjungus šildymą anksčiau oficialios šildymo sezono pradžios, gyventojams, kurie gauna kompensacijas už šildymą, šios kompensacijos nebus skaičiuojamos.

Kaip ir kur sumokėti mokesčius už šilumą ir karštą vandenį? Icon Icon

Už suvartotą šilumą ir karštą vandenį galite atsiskaityti šiais būdais.

1. Internetu, pasinaudodami mokėjimo paslaugų teikėjų elektroninės bankininkystės sistemomis ar mobiliosiomis programėlėmis, mokant per jų specialias mokėjimo nurodymo formas (parengtus šablonus):

  • UAB „Viena sąskaita“
  • Mobiliąja programėle „Perlas Go“, kurią galite atsisiųsti iš App Store ir Google Play arba prisijungę prie sąskaitų apmokėjimo platformos www.perlasgo.lt
  • Ignitis savitarnoje: e.ignitis.lt
  • Swedbank, AB
  • AB SEB bankas
  • Luminor Bank AB
  • Lietuvos centrinė kredito unija

Mokant per šiuos šablonus, būtina deklaruoti suvartoto karšto vandens skaitiklių rodmenis!

2. Grynaisiais pinigais:

  • „Perlo“ terminaluose, „Lietuvos spauda“, „Narvesen“ kioskuose
  • UAB „Kauno spauda“ kioskuose
  • AB Lietuvos pašto skyriuose
  • parduotuvių „Maxima“ kasose
Nuo ko priklauso sąskaitos už šilumą dydis ir kodėl būna skirtingas tokio pačio ploto butuose ir tokio pačio tipo namuose? Icon Icon

Sąskaitos dydis ar mokėjimas už buto, esančio daugiabučiame name, šildymą iš esmės priklauso nuo dviejų veiksnių: šilumos kilovatvalandės kainos ir suvartoto šilumos energijos kiekio. Šilumos kilovatvalandės kaina yra nustatyta ir taikoma vienoda visiems vieno šilumos tiekėjo vartotojams. Daugiau apie šilumos kainodarą galite rasti čia: https://enmin.lrv.lt

Daugiabučio namo suvartojamos šilumos kiekis priklauso nuo keleto faktorių: 

  • namo būklės; 
  • temperatūrinio šilumos tiekimo režimo;
  • oro temperatūros;
  • šilumos punkto ir šildymo sistemos įrenginių būklės;
  • žmogiškojo faktoriaus (galimybės reguliuoti šilumos vartojimą pačiuose butuose).

Konkretaus daugiabučio namo šilumos suvartojimo augimo analizę turėtų pateikti namo administratorius ir pasiūlyti sprendimo būdus, kaip sumažinti šilumos poreikį.

Kodėl reikia mokėti karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį? Icon Icon

Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad karšto vandens apskaitos prietaisus daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose įrengia, prižiūri ir jų patikrą atlieka karšto vandens tiekėjas, jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytose karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose sutartyse nenumatyta kitaip. Šių apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros sąnaudos įtraukiamos į karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį.

Karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis yra pastovus ir nepriklauso nuo suvartoto karšto vandens kiekio. Karšto vandens tiekėjui įrengus karšto vandens apskaitos prietaisus gyventojų butuose, gyventojai turi mokėti šių prietaisų aptarnavimo mokestį. Jeigu pagal namo šildymo ir karšto vandens sistemos projektą, butuose įrengta po du karšto vandens apskaitos prietaisus, pakeitus esamus prietaisus naujais, namo gyventojai turės mokėti karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį už du skaitiklius.

Ar Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, nustatydama šilumos kainas, gali reguliuoti šilumos tiekimo įmonių darbuotojų atlyginimų dydį? Icon Icon

Skaičiuodama šilumos tiekėjų šilumos energijos kainas, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba nustato bendrą darbo užmokesčio fondą, kuris ribojamas panašaus dydžio įmonių pasiektais vidutiniais darbo našumo rodikliais bei darbo užmokesčio vidurkiais. Nustačius darbo užmokesčio fondo dydį, įmonė pati sprendžia, kaip jį paskirstyti tarp skirtingų pareigybių darbuotojų. Įmonė galėtų viršyti nustatytąjį darbo užmokesčio fondą tik savo pelno sąskaita.

Kodėl nepaskirstytas karštas vanduo sąskaitoje būna atvaizduotas su „+“ ženklu arba su „–“ ženklu? Icon Icon

Įsigaliojus Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos naujai šilumos paskirstymo metodų redakcijai, nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. pateikiamose sąskaitose yra  nurodoma eilutė – „Su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis“. Tai yra vartotojų faktiškai suvartotas, bet nedeklaruotas karštam vandeniui ruošti suvartotas šilumos kiekis. Nepaskirstytam karštam vandeniui paruošti suvartotas šilumos kiekis sąskaitose gali būti nurodomas tiek su „+“, tiek su  „–“ ženklu. Kai pastato įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu apskaitytas šilumos kiekis būna didesnis nei gyventojų deklaruotas karšto vandens kiekis, tuomet susidaro teigiamas su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis, kurį visi vartotojai apmoka proporcingai jų butų naudingiems plotams.

Vartotojams deklaravus anksčiau nedeklaruotą karšto vandens kiekį, susidaro neigiamas su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis, kuris yra išdalinamas visiems karšto vandens vartotojams, grąžinant susidariusį skirtumą.

Kas gali parengti šilumos paskirstymo metodą? Icon Icon

Įstatymai suteikia vartotojui teisę parengti bei suderinti su Valstybine energetikos reguliavimo taryba (toliau - Taryba)  atskirą pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantį šilumos paskirstymo metodą.

Komisija Šilumos paskirstymo metodą parengti turi teisę vienas iš atitinkamo daugiabučio namo bendrasavininkų ar bendrasavininkų grupė, tačiau tam, kad vartotojų parengtas šilumos paskirstymo metodas būtų teikiamas į Tarybos posėdį derinti, Tarybai privalo būti pateiktas daugiabučio namo bendrasavininkų daugumos sprendimas dėl vartotojų parengto šilumos paskirstymo metodo taikymo.

Jei vartotojai savo šilumos paskirstymo metodo nerengia, jų name taikomas Tarybos patvirtintas šilumos paskirstymo metodas, labiausiai atitinkantis namo šildymo/karšto vandens sistemas bei name įrengtus apskaitos prietaisus.



Kodėl užsukus termostatinį ventilį ar jį atsukus minimaliai yra priskiriamas papildomas šilumos kiekis? Icon Icon

Nepaisant to, jog dalis daugiabučio namo, kuriame įrengta šildymo sistema su individualiais apskaitos prietaisais butuose, gyventojų, taupydami šildymą, visiškai užsuka termostatinius ventilius arba palieka minimaliai atsuktą termostatinį ventilį, šių gyventojų butuose laikosi norminė ar artima norminei patalpų oro temperatūra (vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ 1 lentelės 1 punktu, šaltuoju metų laikotarpiu gyvenamosiose patalpose turi būti palaikoma 18–22°C temperatūra). Taip yra todėl, kad į šių gyventojų butus per vidines pertvaras patenka šiluma iš gretimų butų ir patalpų. Tokiu atveju butas šildomas, tačiau už minėtą šilumą apmoka gretimų butų savininkai.

Pažymėtina, jog pagal fizikos dėsnius esant temperatūrų skirtumui patalpose šiluma juda ten, kur oro temperatūra yra žemesnė. Vadinasi, jei buto savininkas bute palaikys nustatytą minimalią 18°C ar žemesnę temperatūrą, šilumos kiekis iš gretimų butų ar patalpų, kuriuose temperatūra bus aukštesnė nei jo palaikoma temperatūra, judės į jo butą ir temperatūra bute taip pat bus aukštesnė. Atsižvelgiant į tai, ir siekiant, kad šilumos vartotojai nesišildydami arba šildydamiesi minimaliai tuo nepiktnaudžiautų, buvo įvesta tolygaus šildymo sąlyga, užtikrinanti, kad šilumos vartotojas, visai nešildęs savo buto ar šildęs jį minimaliai, apmokėtų už šilumos kiekį, kuris pateko į jo butą iš gretimų butų ar patalpų, t. y. tolygaus šildymo sąlyga leidžia įvertinti šilumos kiekį, kurį gyventojas, pats nesišildydamas, arba šildydamasis minimaliai, suvartojo gretimų butų ir (ar) patalpų sąskaita.

Atkreiptinas dėmesys, jog kuo mažiau šildosi visi šilumos vartotojai, tuo mažesnė yra tolygaus šildymo sąlyga, todėl gyventojai, taupantys šilumą savo bute mažina šilumos suvartojimą – šilumos kiekį, tenkantį pastato vienam kvadratiniam metrui naudingojo ploto šildyti, o kartu ir tolygaus šildymo sąlygą, kuri lemia mažesnius mokėjimus už šilumą.

Ką daryti norint pakeisti šildymo prietaisus daugiabučiame name? Icon Icon

Atliekant daugiabučio gyvenamo namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą (eksploatavimą) pagal sudarytą sutartį, reikia vadovautis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis (toliau – ŠTVT), patvirtintomis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297, Saugos taisyklėmis eksploatuojant šilumos įrenginius, patvirtintomis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 1999 m. rugsėjo 21 d. Nr. 316, Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo priežiūros (eksploatavimo) taisyklėmis (toliau - ŠET), patvirtintomis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 4-291 ir kitais norminiais aktais.

Daugiabučių gyvenamųjų namų butų savininkai, keisdami senos modifikacijos šildymo prietaisus (radiatorius) į naujus, šiuolaikiškus, visų pirma turi pasidaryti projektą. Dėl projekto sudarymo reikia kreiptis į radiatorių keitimo projektus rengiančią įmonę. Taip pat reikia vadovautis minėtais norminiais teisės aktais, kuriose nurodyta, kad:

  • buto savininkas privalo informuoti Administratorių, pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoją (eksploatuotoją), šilumos tiekėją apie darbų apimtis ir jiems atlikti numatytą laiką;
  • buto savininkas atsako už keičiamų šildymo prietaisų kokybę ir jų atitiktį statinio projekte (ar jo dalyje) nurodytoms charakteristikoms;
  • jeigu daugiabučio namo buto ar kitų įrenginių (šildymo prietaisų keitimo) remonto bus pažeidžiami daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų, kurių šilumos įrenginiai prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar pastato šildymo ir karšto vandens sistemos, teisės ar teisėti interesai, privaloma gauti jų raštišką sutikimą atlikti daugiabučio namo buto ar kitų patalpų šilumos įrenginių remontą;
  • butų ir kitų patalpų savininkai šilumos įrenginius remontuoja (keičia šildymo prietaisus) ir visus kitus numatytus darbus atlieka savo lėšomis;
  • butų savininkai, baigę remonto darbus, privalo gauti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo aktą – pažymą, kad remonto darbai bei reikalingi bandymai atlikti ir suremontuoti šilumos įrenginiai atitinka projektą, ir jo kopiją pateikti šilumos tiekėjui ir pastato Administratoriui;
  • po remonto, prieš pradedant šildymo sezoną, šildymo sistemą reikia išbandyti hidrauliniu slėgiu;
  • įjungiant suremontuotą šildymo sistemą (pakeitus šildymo prietaisus), būtina atlikti šiluminį bandymą;
  • butų ir kitų patalpų savininkai, kurie savo šilumos įrenginius remontuoja (keičia šildymo prietaisus) pažeisdami teisės aktus, atsako įstatymų numatyta tvarka;
  • į šilumos punkto patalpas gali užeiti pašaliniai asmenys tik lydint atsakingam už šilumos ūkį asmeniui (Saugos taisyklės eksploatuojant šilumos įrenginius 282.p.).

Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas) atsako už norminiuose teisės aktuose, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatacijos) sutartyje nustatytą butų ir kitų patalpų kokybišką šildymą ir tinkamos kokybės karšto vandens pristatymą buitiniams karšto vandens vartotojams. Todėl visus remonto darbus šildymo ir karšto vandens sistemose, tame tarpe ir šildymo prietaisų keitimą, gali atlikti šias sistemas eksploatuojanti įmonė.

Kas atsakingas už šilumos punktų parengimą prieš šildymo sezono pradžią? Icon Icon

„Kauno energija“ šilumą tiekia tik iki pastatų. Viduje pastato už šilumos ir karšto vandens sistemų priežiūrą bei remontą yra atsakingi gyventojų pasirinkti pastatų administratoriai ir kvalifikuoti šildymo bei karšto vandens sistemų prižiūrėtojai. Iki šildymo sezono pradžios visi šilumos punktai turi būti tinkamai jam parengti ir privalo turėti Pastato parengties šildymo sezonui aktus.

Kodėl reikia pakeisti karšto vandens apskaitos prietaisą pasirinkus naują karšto vandens tiekėją? Icon Icon

Vartotojai daugiabučiuose namuose gali Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka pasirinkti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą arba karšto vandens tiekėją ir sudaryti su juo karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartį. Karšto vandens tiekėjo pareiga daugiabučio namo butuose įrengti karšto vandens apskaitos prietaisus, juos prižiūrėti ir atlikti jų patikrą.

Kaip vartotojai gali pasirinkti šilumos paskirstymo metodą? Icon Icon

Šilumos paskirstymas daugiabučiuose namuose yra vykdomas vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisijos) šilumos paskirstymo metodais. Name taikomas šilumos paskirstymo metodas turi atitikti namo šildymo sistemos ypatumus.

Daugiabučio namo gyventojai šilumos paskirstymo metodą gali pasirinkti Civilinio kodekso nustatyta tvarka iš Komisijos rekomenduojamų metodų arba parengti ir, suderinę su Komisija, taikyti individualų šilumos paskirstymo metodą. 

Daugiabučio namo gyventojai, pasirinkę vieną iš Komisijos rekomenduojamų šilumos paskirstymo metodų, apie savo sprendimą privalo informuoti šilumos tiekėją.

Jeigu vartotojams netinka nei vienas iš minėtų metodų, jie turi teisę parengti savo namo šildymo sistemos ypatumus atitinkantį metodą ir teikti jį derinti Komisijai. Jeigu šis metodas atitinka Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių reikalavimus, Komisija šį metodą tvirtina nutarimu.

Visais atvejais apie pasirinkimą taikyti šilumos paskirstymo metodą vartotojai privalo informuoti šilumos tiekėją.

Kur kreiptis susidarius skolai? Icon Icon

Susidarius skolai vartotojai gali kreiptis šiais būdais:

  • rašyti el. paštu info@mano.kaunas.lt;
  • skambinti +370 800 20 000;
  • atvykti į bendrąjį klientų aptarnavimo centrą „Mano Kaunas“, adresu Statybininkų g. 3, Kaune, bendrovės „Kauno švara“ patalpose, (įėjimas iš S. Žukausko g.), darbo laikas: I – V nuo 8.00 iki 18.00 val.;
  • dėl vekselio (skolos išmokėjimo dalimis) išdavimo į AB „Kauno energija“ Skolų administravimo skyrių, Raudondvario pl. 84, Kaunas, 1 aukštas, 101 kab., prieš atvykstant reikia suderinti vizito laiką telefonu +370 800 20 000 arba el. paštu info@mano.kaunas.lt
Ar galima skolą išmokėti dalimis? Icon Icon

Kiekvienas šilumos vartotojas, turintis įsiskolinimą ar finansinių sunkumų, turėtų kreiptis į „Kauno energijos“ Skolų administravimo skyriaus darbuotojus, Raudondvario pl. 84, Kaunas, 1 aukštas, 101 kab., prieš atvykstant reikia susitarti dėl vizito laiko nemokamu telefonu 0 800 20 000 arba el.paštu info@mano.kaunas.lt

Darbuotojai yra pasiruošę suderinti vartotojų finansines galimybes bei bendrovės interesus atitinkančias skolos grąžinimo sąlygas. Vartotojai, suderinę skolos apmokėjimo terminus, gali pasirašyti vekselį.

Vekselis apmokamas į banko sąskaitą Nr. LT757300010122271280, Swedbank, AB.

Kokios pasekmės delsiant sumokėti skolą? Icon Icon

Vadovaudamasi Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatyta tvarka, AB „Kauno energija“ gali apriboti karšto vandens / šilumos tiekimą (papildomai turėsite susimokėti vandens prijungimo-atjungimo mokestį);

Teisės aktuose nustatyta tvarka, AB „Kauno energija“ gali perduoti informaciją apie įsiskolinimą kartu su asmens duomenimis:

  • UAB Julianus Inkaso (į. k. 300115639, Žalgirio g. 135, Vilnius) ikiteisminio skolų išieškojimo tikslu (papildomai turėsite susimokėti skolos administravimo mokestį);
  • Advokatų profesinei bendrijai „Rūta Goliančik ir partneriai“ (į. k. 304708494, Vytenio g. 4-101, Vilnius) teisminio skolų išieškojimo ir teisinių paslaugų teikimo tikslu (papildomai turėsite susimokėti bylinėjimosi išlaidas);
  • UAB „Creditinfo Lietuva“ (į. k. 111689163, Goštauto g. 40A, Vilnius), kuri kaupia ir teikia informaciją tretiesiems asmenims mokumui vertinti ir įsiskolinimui valdyti.

AB „Kauno energija“ gali kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo ir išieškojimo priverstine tvarka bei laikinųjų apsaugos priemonių skolos sumai taikymo (banko sąskaitų, turto arešto ir kt.) ir / ar bankroto proceso konkrečiai įmonei inicijavimo.

Kokius dokumentus pateikti, norint sudaryti sutartį? Icon Icon

Savininkui:

  • VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašas arba nuosavybės įgijimą įrodantis dokumentas (perleidimo sutartis, paveldėjimo liudijimas ir kt.);
  • Jei įmonė - įmonės registravimo pažymėjimą arba išrašą iš Juridinių asmenų registro, jei fizinis asmuo – asmens dokumento kopija;
  • įmonę atstovausiančio asmens tapatybės dokumentas ir įgaliojimą (jei pasirašys ne direktorius).

Naujam vartotojui (kuomet kreipiasi naujo namo statytojas, kuriam reikalinga šiluma statybos darbų užbaigimui):

  • Statybos leidimas (pastato statytojo / savininko nustatymui);
  • Statytojo įmonės išrašas iš Juridinių asmenų registro;
  • Įmonės vadovo asmens tapatybės dokumento kopija. Jei sutartį pasirašys ne vadovas -  įgaliojimo ir įgaliotinio asmens dokumento kopija;
  • Registrų centro išrašas (jei pastatas dar neįregistruotas - žemės sklypo). 

Naujam vartotojui (kai namas jau pastatytas ir išskirstytas patalpomis (daugiabučiams):

  • Visų pastate esančių butų ir kitos paskirties patalpų VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašai;
  • Visuose pastato butuose ir kitos paskirties patalpose įrengtų šilumos ir karšto vandens apskaitos prietaisų numeriai su aiškiai įvardinta priklausomybe atitinkamoms pastato patalpoms ir suvartojimo rodmenims;
  • Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos išduota šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma;
  • Jei pastatas yra 100 proc. baigtumo - statybos užbaigimo aktą.

Nepateikus aukščiau nurodytų dokumentų ir duomenų, atsisakoma sudaryti sutartis su atskirų butų / patalpų savininkais.

Kaip ir kur sumokėti skolą? Icon Icon

Už suvartotą šilumą ir karštą vandenį galite atsiskaityti šiais būdais:

Internetu:

pasinaudodami mokėjimo paslaugų teikėjų elektroninės bankininkystės sistemomis ar mobiliosiomis programėlėmis, mokant per jų specialias mokėjimo nurodymo formas (parengtus šablonus):

  • „Swedbank“, AB
  • AB SEB bankas
  • Luminor Bank AB
  • Mobiliąją programėlę „Perlas Go“
  • Ignitis savitarnoje: e.ignitis.lt
  • Lietuvos centrinė kredito unija

Grynaisiais pinigais:

  • „Perlo“ terminaluose, „Lietuvos spauda“, „Narvesen“ kioskuose
  • UAB „Kauno spauda“ kioskuose
  • AB Lietuvos pašto skyriuose
  • parduotuvių „Maxima“ kasose
  • Lietuvos centrinėje kredito unijoje
Kas reglamentuoja vartotojų atsijungimą nuo centralizuoto šilumos tiekimo? Icon Icon

Daugiabučio namo, jo sekcijos (bloko) ar buto (patalpos) atjungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos darbai turi būti atliekami vadovaujantis statybos teisinius santykius reglamentuojančiais teisės aktais.

Pastato bendrojo naudojimo šilumos įranga (įskaitant šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, rankšluosčių džiovintuvus ir kt.) priskiriama bendrajai pastato inžinerinei sistemai. Vadovaujantis Civiliniu kodeksu sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Taigi norint pertvarkyti bendrąją pastato inžinerinę sistemą pirmiausia reikalingas daugumos (50 proc. + 1) namo butų ir kitų patalpų savininkų sutikimas.

Statybos techniniuose reglamentuose nustatyta, kad statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojo inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas ir šalinimas priskiriamas statinio paprastajam remontui, kurį norint atlikti privaloma gauti savivaldybės administracijos rašytinį pritarimą paprastojo remonto aprašui. Jei ketindamas įstiklinti balkoną, pakeisti stogo dangą ar atlikti kitus panašius darbus paprastojo remonto aprašą gali pasirengti pats statytojas, tai šiuo atveju aprašą privalo parengti projektuotojas, turintis atitinkamą kvalifikaciją.

Daugiabučio namo atskirų butų (buto) ar kitų patalpų šildymo įrenginių atjungimo nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos darbai užbaigiami surašius statybos užbaigimo dokumentus. Statybos užbaigimo dokumentas ir patikslinta kadastro duomenų byla – tai Nekilnojamo turto registro duomenų pakeitimo pagrindas.

Atkreiptinas dėmesys, kad savavališkas neypatingo statinio paprastasis remontas užtraukia baudą nuo 60 iki 140 eurų, ypatingo – nuo 300 iki 560 eurų.

Daugiau reglamentavimo prie klausimo „Kaip galima nutraukti šilumos tiekimą?“.

Ar galima sudaryti sutartį nuotoliniu būdu? Icon Icon

Pažymime, jog rašytinės sutartys su fiziniais ar juridiniais asmenimis, turinčiais butus ar kitos paskirties patalpas pastatuose, kuriuose yra daugiau nei du šilumos vartotojai, nėra būtinos, kadangi pagal Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų ir Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašus šilumos pirkimo–pardavimo sutartis laikoma sudaryta nuo šilumos vartotojo šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos tinklų dienos, kas reiškia, jei įsigyjamas butas / patalpa name, kuris yra prijungtas prie centralizuotai tiekiamos šilumos tinklo, šilumos pirkimo–pardavimo sutartis laikoma sudaryta nuo nuosavybės įgijimo dienos. 

Jei sutartis yra būtina (asmenys atsiskaitantys pagal įvadinį šilumos apskaitos prietaisą), tuomet ją galima sudaryti pateikiant reikalingus dokumentus „Mano Kaunas“ savitarnos svetainėje mano.kaunas.lt ir ją pasirašyti kvalifikuotu el. parašu.

Neturint šios galimybės, sutartį galima pasirašyti tik fiziškai atvykus į klientų aptarnavimo centrą „Mano Kaunas“.

Kaip galima nutraukti šilumos tiekimą? Icon Icon

Kalbant apie šilumos tiekimo nutraukimą pastatuose, kuriuose šiluma tiekiama daugiau nei dviem šilumos vartotojams ir atsiskaitoma ne pagal įvadinį šilumos apskaitos prietaisą, o pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos patvirtintus šilumos paskirstymo metodus, reikia atskirti du dalykus: fizinį šilumos nutraukimą (šilumos įrenginių demontavimą) ir teisinį šilumos nutraukimą -  tam tikrų teisės aktų nuostatų įgyvendinimą. Tam, kad butas / patalpa minėto tipo pastate būtų laikoma teisėtai atjungta nuo centralizuotai tiekiamos šilumos tinklo, reikalinga iki galo įgyvendinti abi šias procedūras. 

Šilumos vartotojų teisė atjungti buto ar kitos patalpos šildymo ir / ar karšto vandens vartojimo įrenginius nuo šilumos perdavimo tinklų ar daugiabučio namo bendros šildymo ir / ar karšto vandens sistemos bei keisti šildymo būdą įtvirtinta Lietuvos Respublikos (toliau – LR) šilumos ūkio įstatyme. Ši teisė realizuojama vadovaujantis LR statybos įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatomis ir jį detalizuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Šilumos įrenginių atjungimas vartotojų iniciatyva detaliai reglamentuojamas 2018 m. sausio 1 d. redakcijos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse (toliau – Taisyklės). Sprendimai dėl pastato bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, vadovaujantis LR civilinio kodekso 4.85 straipsnio nuostatomis.

Pastato dalies, buto ar kitų patalpų savininkas ar jo įgaliotas asmuo, pageidaujantis atjungti savo šilumos įrenginius nuo pastato bendros šildymo sistemos, remiantis Įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punktu, turi gauti statybą leidžiantį dokumentą – leidimą atlikti statinio paprastąjį remontą. Dėl šio dokumento šilumos vartotojas turi kreiptis į savivaldybės, kurioje yra nekilnojamas turtas, administraciją. 

Pagal Įstatymo 28 straipsnio 1 dalį, atjungus šilumos įrenginius, statybos darbai užbaigiami surašant statybos užbaigimo aktą. Statybos užbaigimo akto išdavimo tvarka nustatyta statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas” V skyriuje.

Vadovaujantis Taisyklių 102 punktu, gavus teisės akte nustatyta tvarka įformintą statinio statybos užbaigimo dokumentą (nuo išdavimo ar surašymo dienos šilumos vartojimo įrenginiai pripažįstami atjungtais), jo kopiją ne vėliau kaip per 10 darbo dienų privaloma pateikti šilumos tiekėjui. 

Kol nėra atlikta aukščiau nurodyta atjungimo procedūra, šilumos vartotojas išlieka pilnaverčiu šilumos vartotoju, kuriam teisėtai galima teikti sąskaitas už šilumą.

Kaip gauti pažymą apie atjungimą? Icon Icon

Pažymą apie atsijungimą galima gauti pasikreipus bet kuriuo iš galimų kreipimosi kanalų. Pažymos išduodamos tik teisėtai nuo centrinio šildymo tinklo atsijungusiems asmenims (įvykdžiusiems ne tik atsijungimo – statybos darbus, bet ir įgyvendinusiems teisės aktų nustatytus atsijungimo procedūros reikalavimus).

Dėl pažymos apie atjungimą prašome kreiptis el. paštu info@mano.kaunas.lt arba telefonu 0 800 20 000, prašymą taip pat galite pateikti „Mano Kaunas“ aptarnavimo centre adresu Statybininkų g. 3 (įėjimas iš S. Žukausko g.).

Kaip deklaruoti skaitiklius? Icon Icon

Karšto vandens skaitiklių rodmenis galite deklaruoti apmokėdami sąskaitas Jums patogiu būdu. Rekomenduojame sąskaitas apmokėti per UAB „Viena sąskaita“ el. paslaugų svetainę www.vienasaskaita.lt, kurioje gyventojai gali matyti visą mokėjimų ir deklaravimo istoriją, vienu metu apmokėti ir atlikti deklaravimą ir už kitas komunalines paslaugas.

Verslo klientai karšto vandens skaitiklių rodmenis gali deklaruoti AB „Kauno energija“ savitarnoje.

Kokius rodmenis rašyti po skaitiklių pakeitimo? Icon Icon

Pakeitus karšto vandens skaitiklį, vartotojas turi deklaruoti seno karšto vandens skaitiklio rodmenį, kuris yra nurodytas karšto vandens skaitiklių keitimo akte. Toliau yra deklaruojamas nauju karšto vandens skaitikliu išmatuotas suvartotas karšto vandens kiekis.

Ką daryti ir kur reikia kreiptis, norint perkelti karšto vandens skaitiklį į kitą vietą? Icon Icon

Jei Jūsų name karšto vandens tiekėjas „Kauno energija“, reikia:

  • pranešti „Mano Kaunas“ telefonu 0 800 20 000 ir gauti leidimą nuimti skaitiklį (rašomas aktas su duomenimis prieš nuėmimą);
  • pakeitus karšto vandens skaitiklio (-ų) vietą arba panaikinus vieną skaitiklį, pranešama, kad darbai atlikti ir skaitiklį (-ius) galima užplombuoti;
  • karšto vandens skaitiklis (jei karšto vandens tiekėjas yra „Kauno energija“) grąžinamas į bendrovės Techninio aptarnavimo skyrių.
Kodėl priskaičiuoti normatyvai? Icon Icon

Karšto vandens vartotojas, turintis bute įrengtą karšto vandens skaitiklį, kiekvieną mėnesį privalo deklaruoti jo rodmenis bendrovei. Vartotojui nepranešus karšto vandens skaitiklio rodmenų iki mėnesio pabaigos , suvartotas karšto vandens kiekis už  atsiskaitymo laikotarpį yra nustatomas pagal teisės aktų nuostatas, t. y. skaičiuojama karšto vandens suvartojimo normatyvai, priklausomai nuo bute deklaruotų gyventojų skaičiaus. Jeigu gyvenamojo namo bute yra įrengtas karšto vandens skaitiklis, tačiau vartotojas nedeklaravo karšto vandens skaitiklio rodmenų, normatyvas yra:

  • 1,5 kubinio metro pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį;
  • 1 kubinis metras antram bendrai gyvenančiam asmeniui per mėnesį;
  • 0,5 kubinio metro trečiam ir kiekvienam paskesniam bendrai gyvenančiam asmeniui per mėnesį.

Ši nuostata netaikoma tiems vartotojams, kurie prieš išvykdami ilgesniam kaip 3 mėn. laikotarpiui, neturintys galimybės deklaruoti, apie tai raštu informavo bendrovę. 

Vartotojui vėliau pranešus karšto vandens skaitiklio rodmenis, vartotojo suvartotas karšto vandens kiekis perskaičiuojamas pagal skaitiklio rodmenis, bet ne daugiau kaip už 3 mėn. iš eilės, atliekant skaičiavimus kitą, po ataskaitinio laikotarpio, mėnesį.

Jei dingo karštas vanduo Icon Icon

Galimos priežastys:

  • kažkas iš daugiabučio namo gyventojų atlieka remontą ir atjungė karštą vandenį visai namo laiptinei;
  • įvyko avarija namo vidinėje karšto vandens tiekimo sistemoje;
  • „Kauno energija“ atlieka kasmetinius šilumos tiekimo tinklų hidraulinius bandymus arba planinius remontus.

Dėl karšto vandens tiekimo sutrikimo priežasties išsiaiškinimo, pirmiausiai turėtumėte kreiptis į Jūsų namo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoją. Sužinokite, kas yra Jūsų namo prižiūrėtojas čia.

Jeigu Jūsų namą prižiūri „Kauno energija“, dėl karšto vandens tiekimo sutrikimo galite kreiptis į bendrąjį kauniečių aptarnavimo centrą „Mano Kaunas“ telefonu 0 800 20 000.

Kodėl vykdomi šilumos tiekimo tinklų bandymai? Icon Icon

„Kauno energija“ kasmet atlieka šilumos tiekimo tinklų hidraulinius bandymus arba planinius remontus, kurių metu tenka kelioms dienoms sustabdyti karšto vandens tiekimą vartotojams. Šie bandymai ir remonto darbai būtini tam, kad šilumos tinklai būtų tinkamai paruošti šildymo sezonui ir jo metu būtų išvengta gedimų.

Kokios yra energijos vartotojų teisės? Icon Icon

Siekiant geriau informuoti vartotojus apie jų teises ir atsakyti į dažniausiai jiems iškylančius klausimus, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba parengė ir savo interneto svetainėje paskelbė klausimų ir atsakymų sąrašą, kuriame teikiama praktinė informacija apie energijos vartotojų teises. Šis sąrašas yra parengtas atsižvelgiant į Europos Komisijos inicijuotą energijos vartotojų bendrosios informacijos klausimų sąrašą.

Kokios yra standartinės sutarčių sąlygos? Icon Icon

Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašas skelbiamas čia:

https://www.e-tar.lt

Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinių sąlygų aprašas skelbiamas čia:

https://e-seimas.lrs.lt

Ar yra taikomi karšto vandens skaitiklių aptarnavimo mokesčiai, kas reglamentuoja jų taikymą bei kokie jų dydžiai? Icon Icon

Šiuo metu galioja šie skaitiklių aptarnavimo mokesčiai:

  • Karšto vandens skaitiklio aptarnavimo mokestis 1,00 Eur be PVM, patvirtintas 2014-11-06 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-588. Šis mokestis galioja ir skaitikliams su nuotoliniu nuskaitymu ir be jo. 
  • Neatsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų mokesčiai, patvirtinti 2020-02-25 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-64: 3,61 Eur be PVM – šilumos skaitikliams su nuotolinio nuskaitymo ir duomenų perdavimo sistema; 2,45 Eur be PVM – šilumos dalikliams su nuotolinio nuskaitymo ir duomenų perdavimo sistema.
Kaip Valstybinė energetikos reguliavimo taryba užtikrina, kad bazinės kainos skaičiavimui pateikiami įmonių duomenys yra teisingi? Icon Icon

Įmonės vadovas parašu tvirtina teikiamų dokumentų teisingumą ir tikslumą. Visi Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (toliau – Taryba)  pateikiami įmonės dokumentai yra patvirtinami įmonės vadovo parašu. Už žinomai klaidingai pateiktą informaciją įmonės vadovas atsako pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Energetikos įstatymas numato kai kuriuos atvejus, susijusius su informacijos nepateikimu ar melagingos informacijos pateikimu, kai įmonėms gresia bauda iki 2 proc. metinių pajamų.

Taryba turi ir praktines procedūras, leidžiančias užtikrinti, kad pateikta apskaitos informacija atitiktų faktinę. Tai investicijų (projektų ir verčių) derinimas bei eksploatacijos pradžios fiksavimas, turto vienetų daugiametė stebėsena, sąnaudų straipsnių lyginimas su panašaus dydžio įmonėmis ir tos pačios įmonės praėjusiais laikotarpiais, dažnai – pirminių apskaitos dokumentų kopijų pateikimas, Tarybai teikiamos informacijos sugretinimas su finansinėje atskaitomybėje teikiama informacija.

Ataskaitas tikrina ir savo išvadas pateikia nepriklausomas auditorius.

Ar reikia mokėti už šilumą namo bendrosioms reikmėms? Icon Icon

LR šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad daugiabučio namo, prijungto prie centralizuotai tiekiamos šilumos tinklo, butų ir kitų patalpų savininkai apmoka jiems tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrosioms reikmėms, nepaisant to, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos.

Visa energija, tiekiama į namą, turi būti apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma. Dalis energijos apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų, kita (bendrų patalpų šildymas, karšto vandens temperatūros palaikymas) – turi būti apmokėta kaip namo savininkų. Ši dalis tarp bendraturčių paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes pagal Civilinio kodekso 4.76 straipsnio nuostatas kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), proporcingai savo daliai, taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti.

Atkreiptinas dėmesys, kad net ir teisėtai atjungus šildymo prietaisus bendrojo naudojimo patalpose, šildymo sistemoje (šildymo sistemos vamzdynuose, kuriais šiluma pristatoma nuo šilumos punkto iki vartotojų butų ir kitų patalpų) patiriami šilumos nuostoliai, kuriuos privalo padengti visų namo butų ir kitų patalpų savininkai (visi namo šildymo sistemos bendraturčiai).

Ką daryti norint susigrąžinti permoką? Icon Icon

Norėdami susigrąžinti permoką, susidariusią mokant už „Kauno energijos“ teiktas paslaugas, vartotojai turi pristatyti prašymą dėl permokos grąžinimo. Prašyme turi būti nurodyta:

  • asmens kontaktiniai duomenys;
  • norima susigrąžinti suma;
  • banko sąskaitos, į kurią bus pervedama permoka, numeris;
  • prie prašymo būtina pridėti mokėjimą įrodančių dokumentų kopijas.

Prašymą dėl permokos grąžinimo galite pateikti bendrajame kauniečių aptarnavimo centre „Mano Kaunas“, esančiame Statybininkų g. 3, bendrovės „Kauno švara“ patalpose (įėjimas iš S. Žukausko g.), nemokamas telefonas – 8 800 20 000 arba el. paštu. info@mano.kaunas.lt bei savitarnoje mano.kaunas.lt.

Kada galima pradėti šildymo sezoną? Icon Icon

Centrinis šildymas daugiabučiuose namuose įprastine tvarka yra įjungiamas, kai tris paras iš eilės vidutinė lauko oro temperatūra yra žemesnė nei 10 laipsnių.

Šildymo sezono pradžią skelbia miesto savivaldybės administracija.

Daugiabučių namų gyventojai bei organizacijos turi teisę patys nuspręsti, kada jiems savo pastate įjungti šildymą. Tai turi būti nuspręsta gyvenamojo namo bendrasavininkių susirinkime daugumos balsais (50 proc. + 1 gyventojas).

Vartotojus teisėtai atstovaujantis asmuo (administratorius, bendrijos pirmininkas ar jungtinės veiklos įgaliotinis) apie gyventojų sprendimą pradėti šildytis privalo informuoti šilumos tiekėją.

Kodėl privalau mokėti, kai esu teisėtai atsijungęs nuo centralizuotai tiekiamos šilumos tinklo? Icon Icon

Šilumos vartotojai su „Kauno energija“ (toliau – Bendrovė) už sunaudotą šilumą atsiskaito pagal šilumos pirkimo-pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų  (toliau – ŠAP) rodmenis. Visa ŠAP išmatuota šiluma paskirstoma vartotojams taikant Šilumos paskirstymo metodus. Metodai pateikti ir išaiškinti tinklalapyje www.kaunoenergija.lt 

Įvadiniu ŠAP apskaitytos šilumos viena dalis apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų, kita dalis (šiluma namo bendrosioms reikmėms, karšto vandens temperatūros palaikymas) turi būti apmokėta kaip namo savininkų ir paskirstoma pagal Lietuvos Respublikos CK 4.76 str. nuostatas.

Bendraturčių teises ir pareigas reglamentuojančios teisės normos, Tarybos bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika įtvirtina, kad išlaidos bendro naudojimo daiktui išlaikyti ir prižiūrėti taikytinos ir tiems patalpų savininkams, kurie atsijungę nuo bendros namo šildymo sistemos.

Karšto vandens temperatūros palaikymas vykdomas naudojantis bendrais namo inžineriniais tinklais ir tai yra įrenginys, skirtas viso daugiabučio gyvenamojo namo nepertraukiamam aprūpinimui karštu vandeniu užtikrinti.

Jums, kaip savo turto (patalpų) savininkui ir kaip viso namo bendraturčiui, tenka pareiga prisidėti prie namo bendrųjų konstrukcijų (inžinerinių tinklų) išlaikymo.

Šilumos punktų ir šilumos tiekimo tinklų projektavimo sąlygų išdavimo bei projektų derinimo paslaugų įkainiai Icon Icon

„Kauno energijos“ šilumos punktų ir šilumos tiekimo tinklų projektavimo sąlygų išdavimo bei projektų derinimo paslaugų įkainiai

Nuo 2022 m. sausio 1 d., AB „Kauno energija“ valdybos sprendimu, bus pradėti taikyti įkainiai bendrovės išduodamoms šilumos punktų ir šilumos tiekimo tinklų projektavimo sąlygoms bei derinamiems projektams.

Pagal naujus įkainius bus apmokestintos „Kauno energijos“ tretiesiems asmenims teikiamos paslaugos – bendrovės išduodamos šilumos punktų ir šilumos tiekimo tinklų projektavimo sąlygos bei derinami šilumos punktų ir šilumos tiekimo tinklų projektai.


Eil. Nr. Įkainio pavadinimas Mato vnt. Kaina be PVM, Eur Kaina su PVM, Eur
1. P22, Šilumos punkto projektavimo sąlygų išdavimas 1 80,13 96,96
2. P23, Šilumos punkto projekto derinimas 1 61,64 74,58
3. P24, Šilumos tiekimo tinklų projektavimo sąlygų išdavimas 1 43,15 52,21
4. P25, Šilumos tiekimo tinklų projekto derinimas 1 61,64 74,58


Pagal nustatytą vidaus tvarką ir remiantis gerąja verslo bei viešojo sektoriaus praktika, aukščiau paminėtos paslaugos „Kauno energijos“ klientams bus pradėtos teikti tik gavus prašymą kartu su apmokėjimą patvirtinančiu dokumentu (bankinio mokėjimo išrašu). 

Informacija mokėjimui (už kiekvieną paslaugą mokėjimas turi būti atliekamas atskirai):

Gavėjas: AB Kauno energija
Gavėjo kodas: 235014830
Bankas: AB SEB bankas
Banko kodas: 70440
Atsiskaitomoji sąskaita: LT607044060002866144
Įmokos kodas: Pvz. Gatvės g. 1, Miestas, P22 Šilumos punkto projektavimo sąlygų išdavimas (pasirinkti vieną iš P22, P23, P24, P25 ir įrašyti įkainio pavadinimą), UAB „Įmonė“, v.pavardė@pastas.lt

Dėl paslaugų užsakymo bei kilus papildomiems klausimams kreiptis: info@kaunoenergija.lt, 8 800 11011.

AB „Kauno energija“ termofikacinio vandens papildymo paslaugų kainos ir įkainiai Icon Icon

Termofikacinio vandens papildymo kaina susideda iš kelių dedamųjų, tai sąnaudos patirtos norint paruošti chemiškai valytą vandenį ir termofikacinio vandens pašildymo kaina.

Eil. Nr.

Pavadinimas

Mato vnt.

Kaina, Eur

(be PVM)

1.

Termofikacinio vandens papildymo kaina

Eur/ m3

5,18

1.1.

Chemiškai valyto vandens paruošimas

Eur/ m3

2,43

1.2.

Termofikacinio vandens pašildymas

Eur/ m3

2,75


Neradote atsakymo?

Parašykite mums ir mes Jums atsakysime.