Dažniausiai užduodami klausimai

Kada galima pradėti šildymo sezoną? Icon Icon

Centrinis šildymas daugiabučiuose namuose įprastine tvarka yra įjungiamas, kai tris paras iš eilės vidutinė lauko oro temperatūra yra žemesnė nei 10 laipsnių.

Šildymo sezono pradžią skelbia miesto savivaldybės administracija.

Daugiabučių namų gyventojai bei organizacijos turi teisę patys nuspręsti, kada jiems savo pastate įjungti šildymą. Tai turi būti nuspręsta gyvenamojo namo bendrasavininkių susirinkime daugumos balsais (50 proc. + 1 gyventojas).

Vartotojus teisėtai atstovaujantis asmuo (administratorius, bendrijos pirmininkas ar jungtinės veiklos įgaliotinis) apie gyventojų sprendimą pradėti šildytis privalo informuoti šilumos tiekėją.

Kaip žinoti ar galiu gauti kompensaciją už šildymą ir karštą vandenį? Icon Icon

Šildymo sezono metu kompensacija už būsto šildymą teikiama, kai išlaidos už būsto šildymą viršija 10 procentų pajamų skirtumo. Pajamų skirtumo dydis apskaičiuojamas iš šeimos pajamų, gaunamų per mėnesį atėmus valstybės remiamas pajamas. 

Bute registruotam ir gyvenančiam vienam asmeniui, pajamų skirtumo dydis apskaičiuojamas iš vieno asmens gaunamų per mėnesį pajamų atėmus 1,5 karto didesnes valstybės remiamas pajamas. Kompensacija skaičiuojama, kai naudingas būsto plotas ne didesnis už įstatyme nurodytus normatyvus. 

Naudingojo būsto ploto normatyvas būste gyvenamąją vietą deklaravusiems arba būstą nuomojantiems asmenims yra:

  • 50 kvadratinių metrų vienam gyvenančiam asmeniui;
  • 38 kvadratiniai metrai pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui;
  • 12 kvadratinių metrų antram bendrai gyvenančiam asmeniui;
  • 10 kvadratinių metrų trečiam ir kiekvienam paskesniam bendrai gyvenančiam asmeniui.

Karšto vandens normatyvas būste gyvenamąją vietą deklaravusiems arba būstą nuomojantiems asmenims yra:

  • 1,5 kubinio metro pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį;
  • 1 kubinis metras antram bendrai gyvenančiam asmeniui per mėnesį;
  • 0,5 kubinio metro trečiam ir kiekvienam paskesniam bendrai gyvenančiam asmeniui per mėnesį.

Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintą formą kompensacijos apskaičiavime už būstui šildyti tiekiamą šilumą dalyvauja būsto bendras naudingas plotas ir faktinis šilumos kiekis tenkantis naudingojo būsto ploto kvadratiniam metrui šildyti. Esant viršytam bent vienam iš šių dydžių, kompensacija apskaičiuojama nuo išlaidų paskaičiuotų už normatyvinius dydžius atėmus 10 procentų pajamų skirtumo dydį. Normatyvinis (maksimalus) šilumos kiekis naudingojo būsto ploto vienam kv. metrui šildyti nustatomas vadovaujantis 2018-10-16 d. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nutarimu Nr. O3E-329 patvirtinta metodika.  

Karšto vandens išlaidos nepasiturintiems gyventojams kompensuojamos, kai karšto vandens, kurio kiekis ir šilumos sąnaudos ne didesni už įstatyme nustatytus normatyvus, išlaidų dalis viršija 5 procentus bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamas.

Faktiniam kiekiui viršijus įstatyme nurodytus normatyvinius dydžius kompensacijos skaičiavimui imamos išlaidos, paskaičiuotos už normatyvinį karšto vandens kiekį ir normatyvinį šilumos kiekį karšto vandens temperatūrai palaikyti, atėmus 5 procentus gyvenamąją vietą deklaravusių ar būstą nuomojančių asmenų pajamų.

Pasitikrinkite galimybę gauti kompensaciją už šildymo ir karšto vandens išlaidas skaičiuoklėje spis.lt

Kaip aš galiu gauti kompensaciją už būsto šildymą ir karštą vandenį? Icon Icon

Mažas pajamas gaunantys „Kauno energijos“ tiekiamos šilumos vartotojai, norėdami gauti kompensacijas už būsto šildymą ir karštą vandenį, turi kreiptis į Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus padalinius, esančius seniūnijose pagal deklaruotą gyvenamąją vietą.

Kreipiantis į Socialinės paramos skyrių reikalinga turėti  šiuos dokumentus:

  • Prašymą-paraišką, kurioje reikia nurodyti duomenis apie save ir bendrai gyvenančius asmenis, jų veiklą, turimą turtą, gaunamas pajamas bei kitą paramai gauti būtiną informaciją;
  • Pažymą apie pajamas (gautas per 3 praėjusius mėnesius iki mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, arba mėnesio, nuo kurio prašoma skirti paramą);
  • Priklausomai nuo aplinkybių gali reikėti pateikti ir kitas pažymas ar dokumentus.

Socialinės paramos skyriaus specialistai pagal gyventojų pateiktus dokumentus nustato teisę gauti kompensacijas ir informuoja „Kauno energiją“.

„Kauno energija“ gavusi informaciją  iš Socialinės paramos skyriaus pritaikys kompensacijas.

Informaciją apie kompensacijų skyrimo tvarką galite rasti Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus internetiniame tinklapyje http://www.kaunas.lt/socialine-apsauga/parama/ arba skambinti nemokama telefono linija 8 800 22112 bei telefonu +370 37 42 44 40.

Ar skaičiuojamos kompensacijos už anksčiau įjungto šildymo laikotarpį? Icon Icon

Įjungus šildymą anksčiau oficialios šildymo sezono pradžios, gyventojams, kurie gauna kompensacijas už šildymą, šios kompensacijos nebus skaičiuojamos.

Ar reikia mokėti už šilumą namo bendrosioms reikmėms? Icon Icon

LR šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad daugiabučio namo, prijungto prie centralizuotai tiekiamos šilumos tinklo, butų ir kitų patalpų savininkai apmoka jiems tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrosioms reikmėms, nepaisant to, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos.

Visa energija, tiekiama į namą, turi būti apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma. Dalis energijos apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų, kita (bendrų patalpų šildymas, karšto vandens temperatūros palaikymas) – turi būti apmokėta kaip namo savininkų. Ši dalis tarp bendraturčių paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes pagal Civilinio kodekso 4.76 straipsnio nuostatas kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), proporcingai savo daliai, taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti.

Atkreiptinas dėmesys, kad net ir teisėtai atjungus šildymo prietaisus bendrojo naudojimo patalpose, šildymo sistemoje (šildymo sistemos vamzdynuose, kuriais šiluma pristatoma nuo šilumos punkto iki vartotojų butų ir kitų patalpų) patiriami šilumos nuostoliai, kuriuos privalo padengti visų namo butų ir kitų patalpų savininkai (visi namo šildymo sistemos bendraturčiai).

Ką daryti norint susigrąžinti permoką? Icon Icon

Norėdami susigrąžinti permoką, susidariusią mokant už „Kauno energijos“ teiktas paslaugas, vartotojai turi pristatyti prašymą dėl permokos grąžinimo. Prašyme turi būti nurodyta:

  • asmens kontaktiniai duomenys;
  • norima susigrąžinti suma;
  • banko sąskaitos, į kurią bus pervedama permoka, numeris;
  • prie prašymo būtina pridėti mokėjimą įrodančių dokumentų kopijas.

Prašymą dėl permokos grąžinimo galite pateikti bendrajame kauniečių aptarnavimo centre „Mano Kaunas“, esančiame Statybininkų g. 3, bendrovės „Kauno švara“ patalpose (įėjimas iš S. Žukausko g.), nemokamas telefonas – 8 800 20 000 arba el. paštu. info@mano.kaunas.lt bei savitarnoje mano.kaunas.lt.

Kaip ir kur sumokėti mokesčius už šilumą ir karštą vandenį? Icon Icon

Už suvartotą šilumą ir karštą vandenį galite atsiskaityti šiais būdais.

1. Internetu, pasinaudodami mokėjimo paslaugų teikėjų elektroninės bankininkystės sistemomis ar mobiliosiomis programėlėmis, mokant per jų specialias mokėjimo nurodymo formas (parengtus šablonus):

  • UAB „Viena sąskaita“
  • Mobiliąja programėle „Perlas Go“
  • Ignitis savitarnoje: e.ignitis.lt
  • Swedbank, AB
  • AB SEB bankas
  • Luminor Bank AB
  • Lietuvos centrinė kredito unija
  • Foxpay, UAB

Mokant per šiuos šablonus, būtina deklaruoti suvartoto karšto vandens skaitiklių rodmenis!

2. Grynaisiais pinigais:

  • „Perlo“ terminaluose, „Lietuvos spauda“, „Narvesen“ kioskuose
  • UAB „Kauno spauda“ kioskuose
  • AB Lietuvos pašto skyriuose
  • parduotuvių „Maxima“ kasose
  • Lietuvos centrinėje kredito unijoje
Kodėl privalau mokėti, kai esu teisėtai atsijungęs nuo centralizuotai tiekiamos šilumos tinklo? Icon Icon

Šilumos vartotojai su „Kauno energija“ (toliau – Bendrovė) už sunaudotą šilumą atsiskaito pagal šilumos pirkimo-pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų  (toliau – ŠAP) rodmenis. Visa ŠAP išmatuota šiluma paskirstoma vartotojams taikant Šilumos paskirstymo metodus. Metodai pateikti ir išaiškinti tinklalapyje www.kaunoenergija.lt 

Įvadiniu ŠAP apskaitytos šilumos viena dalis apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų, kita dalis (šiluma namo bendrosioms reikmėms, karšto vandens temperatūros palaikymas) turi būti apmokėta kaip namo savininkų ir paskirstoma pagal Lietuvos Respublikos CK 4.76 str. nuostatas.

Bendraturčių teises ir pareigas reglamentuojančios teisės normos, Tarybos bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika įtvirtina, kad išlaidos bendro naudojimo daiktui išlaikyti ir prižiūrėti taikytinos ir tiems patalpų savininkams, kurie atsijungę nuo bendros namo šildymo sistemos.

Karšto vandens temperatūros palaikymas vykdomas naudojantis bendrais namo inžineriniais tinklais ir tai yra įrenginys, skirtas viso daugiabučio gyvenamojo namo nepertraukiamam aprūpinimui karštu vandeniu užtikrinti.

Jums, kaip savo turto (patalpų) savininkui ir kaip viso namo bendraturčiui, tenka pareiga prisidėti prie namo bendrųjų konstrukcijų (inžinerinių tinklų) išlaikymo.

Nuo ko priklauso sąskaitos už šilumą dydis ir kodėl būna skirtingas tokio pačio ploto butuose ir tokio pačio tipo namuose? Icon Icon

Sąskaitos dydis ar mokėjimas už buto, esančio daugiabučiame name, šildymą iš esmės priklauso nuo dviejų veiksnių: šilumos kilovatvalandės kainos ir suvartoto šilumos energijos kiekio. Šilumos kilovatvalandės kaina yra nustatyta ir taikoma vienoda visiems vieno šilumos tiekėjo vartotojams. Daugiau apie šilumos kainodarą galite rasti čia: https://enmin.lrv.lt

Daugiabučio namo suvartojamos šilumos kiekis priklauso nuo keleto faktorių: 

  • namo būklės; 
  • temperatūrinio šilumos tiekimo režimo;
  • oro temperatūros;
  • šilumos punkto ir šildymo sistemos įrenginių būklės;
  • žmogiškojo faktoriaus (galimybės reguliuoti šilumos vartojimą pačiuose butuose).

Konkretaus daugiabučio namo šilumos suvartojimo augimo analizę turėtų pateikti namo administratorius ir pasiūlyti sprendimo būdus, kaip sumažinti šilumos poreikį.

Kodėl reikia mokėti karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį? Icon Icon

Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad karšto vandens apskaitos prietaisus daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose įrengia, prižiūri ir jų patikrą atlieka karšto vandens tiekėjas, jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytose karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose sutartyse nenumatyta kitaip. Šių apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros sąnaudos įtraukiamos į karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį.

Karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis yra pastovus ir nepriklauso nuo suvartoto karšto vandens kiekio. Karšto vandens tiekėjui įrengus karšto vandens apskaitos prietaisus gyventojų butuose, gyventojai turi mokėti šių prietaisų aptarnavimo mokestį. Jeigu pagal namo šildymo ir karšto vandens sistemos projektą, butuose įrengta po du karšto vandens apskaitos prietaisus, pakeitus esamus prietaisus naujais, namo gyventojai turės mokėti karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį už du skaitiklius.

Ar Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, nustatydama šilumos kainas, gali reguliuoti šilumos tiekimo įmonių darbuotojų atlyginimų dydį? Icon Icon

Skaičiuodama šilumos tiekėjų šilumos energijos kainas, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba nustato bendrą darbo užmokesčio fondą, kuris ribojamas panašaus dydžio įmonių pasiektais vidutiniais darbo našumo rodikliais bei darbo užmokesčio vidurkiais. Nustačius darbo užmokesčio fondo dydį, įmonė pati sprendžia, kaip jį paskirstyti tarp skirtingų pareigybių darbuotojų. Įmonė galėtų viršyti nustatytąjį darbo užmokesčio fondą tik savo pelno sąskaita.

Kodėl nepaskirstytas karštas vanduo sąskaitoje būna atvaizduotas su „+“ ženklu arba su „–“ ženklu? Icon Icon

Įsigaliojus Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos naujai šilumos paskirstymo metodų redakcijai, nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. pateikiamose sąskaitose yra  nurodoma eilutė – „Su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis“. Tai yra vartotojų faktiškai suvartotas, bet nedeklaruotas karštam vandeniui ruošti suvartotas šilumos kiekis. Nepaskirstytam karštam vandeniui paruošti suvartotas šilumos kiekis sąskaitose gali būti nurodomas tiek su „+“, tiek su  „–“ ženklu. Kai pastato įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu apskaitytas šilumos kiekis būna didesnis nei gyventojų deklaruotas karšto vandens kiekis, tuomet susidaro teigiamas su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis, kurį visi vartotojai apmoka proporcingai jų butų naudingiems plotams.

Vartotojams deklaravus anksčiau nedeklaruotą karšto vandens kiekį, susidaro neigiamas su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis, kuris yra išdalinamas visiems karšto vandens vartotojams, grąžinant susidariusį skirtumą.

Kas gali parengti šilumos paskirstymo metodą? Icon Icon

Įstatymai suteikia vartotojui teisę parengti bei suderinti su Valstybine energetikos reguliavimo taryba (toliau - Taryba)  atskirą pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantį šilumos paskirstymo metodą.

Komisija Šilumos paskirstymo metodą parengti turi teisę vienas iš atitinkamo daugiabučio namo bendrasavininkų ar bendrasavininkų grupė, tačiau tam, kad vartotojų parengtas šilumos paskirstymo metodas būtų teikiamas į Tarybos posėdį derinti, Tarybai privalo būti pateiktas daugiabučio namo bendrasavininkų daugumos sprendimas dėl vartotojų parengto šilumos paskirstymo metodo taikymo.

Jei vartotojai savo šilumos paskirstymo metodo nerengia, jų name taikomas Tarybos patvirtintas šilumos paskirstymo metodas, labiausiai atitinkantis namo šildymo/karšto vandens sistemas bei name įrengtus apskaitos prietaisus.



Kodėl užsukus termostatinį ventilį ar jį atsukus minimaliai yra priskiriamas papildomas šilumos kiekis? Icon Icon

Nepaisant to, jog dalis daugiabučio namo, kuriame įrengta šildymo sistema su individualiais apskaitos prietaisais butuose, gyventojų, taupydami šildymą, visiškai užsuka termostatinius ventilius arba palieka minimaliai atsuktą termostatinį ventilį, šių gyventojų butuose laikosi norminė ar artima norminei patalpų oro temperatūra (vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ 1 lentelės 1 punktu, šaltuoju metų laikotarpiu gyvenamosiose patalpose turi būti palaikoma 18–22°C temperatūra). Taip yra todėl, kad į šių gyventojų butus per vidines pertvaras patenka šiluma iš gretimų butų ir patalpų. Tokiu atveju butas šildomas, tačiau už minėtą šilumą apmoka gretimų butų savininkai.

Pažymėtina, jog pagal fizikos dėsnius esant temperatūrų skirtumui patalpose šiluma juda ten, kur oro temperatūra yra žemesnė. Vadinasi, jei buto savininkas bute palaikys nustatytą minimalią 18°C ar žemesnę temperatūrą, šilumos kiekis iš gretimų butų ar patalpų, kuriuose temperatūra bus aukštesnė nei jo palaikoma temperatūra, judės į jo butą ir temperatūra bute taip pat bus aukštesnė. Atsižvelgiant į tai, ir siekiant, kad šilumos vartotojai nesišildydami arba šildydamiesi minimaliai tuo nepiktnaudžiautų, buvo įvesta tolygaus šildymo sąlyga, užtikrinanti, kad šilumos vartotojas, visai nešildęs savo buto ar šildęs jį minimaliai, apmokėtų už šilumos kiekį, kuris pateko į jo butą iš gretimų butų ar patalpų, t. y. tolygaus šildymo sąlyga leidžia įvertinti šilumos kiekį, kurį gyventojas, pats nesišildydamas, arba šildydamasis minimaliai, suvartojo gretimų butų ir (ar) patalpų sąskaita.

Atkreiptinas dėmesys, jog kuo mažiau šildosi visi šilumos vartotojai, tuo mažesnė yra tolygaus šildymo sąlyga, todėl gyventojai, taupantys šilumą savo bute mažina šilumos suvartojimą – šilumos kiekį, tenkantį pastato vienam kvadratiniam metrui naudingojo ploto šildyti, o kartu ir tolygaus šildymo sąlygą, kuri lemia mažesnius mokėjimus už šilumą.

Ką daryti norint pakeisti šildymo prietaisus daugiabučiame name? Icon Icon

Atliekant daugiabučio gyvenamo namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą (eksploatavimą) pagal sudarytą sutartį, reikia vadovautis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis (toliau – ŠTVT), patvirtintomis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297, Saugos taisyklėmis eksploatuojant šilumos įrenginius, patvirtintomis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 1999 m. rugsėjo 21 d. Nr. 316, Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo priežiūros (eksploatavimo) taisyklėmis (toliau - ŠET), patvirtintomis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 4-291 ir kitais norminiais aktais.

Daugiabučių gyvenamųjų namų butų savininkai, keisdami senos modifikacijos šildymo prietaisus (radiatorius) į naujus, šiuolaikiškus, turi vadovautis minėtais norminiais teisės aktais, kuriose nurodyta, kad:

  • buto savininkas privalo informuoti Administratorių, pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoją (eksploatuotoją), šilumos tiekėją apie darbų apimtis ir jiems atlikti numatytą laiką;
  • buto savininkas atsako už keičiamų šildymo prietaisų kokybę ir jų atitiktį statinio projekte (ar jo dalyje) nurodytoms charakteristikoms;
  • jeigu daugiabučio namo buto ar kitų įrenginių (šildymo prietaisų keitimo) remonto bus pažeidžiami daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų, kurių šilumos įrenginiai prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar pastato šildymo ir karšto vandens sistemos, teisės ar teisėti interesai, privaloma gauti jų raštišką sutikimą atlikti daugiabučio namo buto ar kitų patalpų šilumos įrenginių remontą;
  • butų ir kitų patalpų savininkai šilumos įrenginius remontuoja (keičia šildymo prietaisus) ir visus kitus numatytus darbus atlieka savo lėšomis;
  • butų savininkai, baigę remonto darbus, privalo gauti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo aktą – pažymą, kad remonto darbai bei reikalingi bandymai atlikti ir suremontuoti šilumos įrenginiai atitinka projektą, ir jo kopiją pateikti šilumos tiekėjui ir pastato Administratoriui;
  • po remonto, prieš pradedant šildymo sezoną, šildymo sistemą reikia išbandyti hidrauliniu slėgiu;
  • įjungiant suremontuotą šildymo sistemą (pakeitus šildymo prietaisus), būtina atlikti šiluminį bandymą;
  • butų ir kitų patalpų savininkai, kurie savo šilumos įrenginius remontuoja (keičia šildymo prietaisus) pažeisdami teisės aktus, atsako įstatymų numatyta tvarka;
  • į šilumos punkto patalpas gali užeiti pašaliniai asmenys tik lydint atsakingam už šilumos ūkį asmeniui (Saugos taisyklės eksploatuojant šilumos įrenginius 282.p.).

Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas) atsako už norminiuose teisės aktuose, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatacijos) sutartyje nustatytą butų ir kitų patalpų kokybišką šildymą ir tinkamos kokybės karšto vandens pristatymą buitiniams karšto vandens vartotojams. Todėl visus remonto darbus šildymo ir karšto vandens sistemose, tame tarpe ir šildymo prietaisų keitimą, gali atlikti šias sistemas eksploatuojanti įmonė.

Informuojame, kad AB „Kauno energija“ nuo 2011 m. balandžio 7 d. nerengia šildymo prietaisų pakeitimo projektų, kurie, vadovaujantis Šilumos gamybos statinių ir šilumos perdavimo tinklų, statinių (šildymo ir karšto vandens sistemų) statybos rūšių ir šilumos gamybos bei šilumos perdavimo įrenginių įrengimo darbų rūšių aprašu (Žin., 2009, Nr. 118-5094), yra privalomi atliekant šildymo prietaisų pakeitimo darbus.

Dėl šių darbų prašome kreiptis į kitas atitinkamą kvalifikaciją turinčias bendroves.

Kas atsakingas už šilumos punktų parengimą prieš šildymo sezono pradžią? Icon Icon

„Kauno energija“ šilumą tiekia tik iki pastatų. Viduje pastato už šilumos ir karšto vandens sistemų priežiūrą bei remontą yra atsakingi gyventojų pasirinkti pastatų administratoriai ir kvalifikuoti šildymo bei karšto vandens sistemų prižiūrėtojai. Iki šildymo sezono pradžios visi šilumos punktai turi būti tinkamai jam parengti ir privalo turėti Pastato parengties šildymo sezonui aktus.

Kodėl reikia pakeisti karšto vandens apskaitos prietaisą pasirinkus naują karšto vandens tiekėją? Icon Icon

Vartotojai daugiabučiuose namuose gali Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka pasirinkti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą arba karšto vandens tiekėją ir sudaryti su juo karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartį. Karšto vandens tiekėjo pareiga daugiabučio namo butuose įrengti karšto vandens apskaitos prietaisus, juos prižiūrėti ir atlikti jų patikrą.

Kaip vartotojai gali pasirinkti šilumos paskirstymo metodą? Icon Icon

Šilumos paskirstymas daugiabučiuose namuose yra vykdomas vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisijos) šilumos paskirstymo metodais. Name taikomas šilumos paskirstymo metodas turi atitikti namo šildymo sistemos ypatumus.

Daugiabučio namo gyventojai šilumos paskirstymo metodą gali pasirinkti Civilinio kodekso nustatyta tvarka iš Komisijos rekomenduojamų metodų arba parengti ir, suderinę su Komisija, taikyti individualų šilumos paskirstymo metodą. 

Daugiabučio namo gyventojai, pasirinkę vieną iš Komisijos rekomenduojamų šilumos paskirstymo metodų, apie savo sprendimą privalo informuoti šilumos tiekėją.

Jeigu vartotojams netinka nei vienas iš minėtų metodų, jie turi teisę parengti savo namo šildymo sistemos ypatumus atitinkantį metodą ir teikti jį derinti Komisijai. Jeigu šis metodas atitinka Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių reikalavimus, Komisija šį metodą tvirtina nutarimu.

Visais atvejais apie pasirinkimą taikyti šilumos paskirstymo metodą vartotojai privalo informuoti šilumos tiekėją.

Kur kreiptis susidarius skolai? Icon Icon

Susidarius skolai vartotojai gali kreiptis šiais būdais:

  • rašyti el. paštu info@mano.kaunas.lt;
  • skambinti +370 800 20 000;
  • atvykti į bendrąjį klientų aptarnavimo centrą „Mano Kaunas“, adresu Statybininkų g. 3, Kaune, bendrovės „Kauno švara“ patalpose, (įėjimas iš S. Žukausko g.), darbo laikas: I – V nuo 8.00 iki 18.00 val.;
  • dėl vekselio (skolos išmokėjimo dalimis) išdavimo į AB „Kauno energija“ Skolų administravimo skyrių, Raudondvario pl. 84, Kaunas, 1 aukštas, 101 kab., prieš atvykstant reikia suderinti vizito laiką telefonu +370 800 20 000 arba el. paštu info@mano.kaunas.lt
Ar galiu gauti kompensaciją už šildymą ir karštą vandenį, jei esu skolingas? Icon Icon

Skolingi vartotojai, norintys gauti kompensaciją už būsto šildymą ir karštą vandenį, gali kreiptis į Kauno miesto (rajono) savivaldybę dėl kompensacijos už šilumą ir karštą vandenį gavimo, tačiau šiuo atveju išskirtinė kompensacijos gavimo sąlyga yra skolos išmokėjimo Susitarimo kompensacijai gauti pasirašymas (atvykti pasirašyti į bendrąjį klientų aptarnavimo centrą „Mano Kaunas“, adresu Statybininkų g. 3, Kaune).

Daugiau informacijos: https://epaslaugos.kaunas.lt

Ar galima skolą išmokėti dalimis? Icon Icon

Kiekvienas šilumos vartotojas, turintis įsiskolinimą ar finansinių sunkumų, turėtų kreiptis į „Kauno energijos“ Skolų administravimo skyriaus darbuotojus, Raudondvario pl. 84, Kaunas, 1 aukštas, 101 kab., prieš atvykstant reikia susitarti dėl vizito laiko nemokamu telefonu 8 800 20 000 arba el.paštu info@mano.kaunas.lt

Darbuotojai yra pasiruošę suderinti vartotojų finansines galimybes bei bendrovės interesus atitinkančias skolos grąžinimo sąlygas. Vartotojai, suderinę skolos apmokėjimo terminus, gali pasirašyti vekselį.

Vekselis apmokamas į banko sąskaitą Nr. LT757300010122271280, Swedbank, AB.

Kokios pasekmės delsiant sumokėti skolą? Icon Icon

Vadovaudamasi Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatyta tvarka, „Kauno energija“ gali apriboti karšto vandens / šilumos tiekimą (papildomai turėsite susimokėti vandens prijungimo-atjungimo mokestį);

Teisės aktuose nustatyta tvarka, „Kauno energija“ gali perduoti informaciją apie įsiskolinimą kartu su asmens duomenimis:

  • UAB „Sergel“ (į. k. 125026242, Švitrigailos g. 11B, Vilnius) ikiteisminio skolų išieškojimo tikslu (papildomai turėsite susimokėti skolos administravimo mokestį);
  • advokatų profesinei bendrijai „Baublienė, Goliančik ir partneriai“  (į. k. 304708494, Švitrigailos g. 11B, Vilnius) teisminio skolų išieškojimo ir teisinių paslaugų teikimo tikslu (papildomai turėsite susimokėti bylinėjimosi išlaidas);
  • UAB „Creditinfo Lietuva“ (į. k. 111689163, Goštauto g. 40A, Vilnius) informacijos apie įsiskolinusius asmenis teikimo ir gavimo tikslu.

„Kauno energija“ gali kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo ir išieškojimo priverstine tvarka bei laikinųjų apsaugos priemonių skolos sumai taikymo (banko sąskaitų, turto arešto ir kt.) ir / ar bankroto proceso konkrečiai įmonei inicijavimo.

Kokius dokumentus pateikti, norint sudaryti sutartį? Icon Icon

Savininkui:

  • VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašas arba nuosavybės įgijimą įrodantis dokumentas (perleidimo sutartis, paveldėjimo liudijimas ir kt.);
  • Jei įmonė - įmonės registravimo pažymėjimą arba išrašą iš Juridinių asmenų registro, jei fizinis asmuo – asmens dokumento kopija;
  • įmonę atstovausiančio asmens tapatybės dokumentas ir įgaliojimą (jei pasirašys ne direktorius).

Naujam vartotojui (kuomet kreipiasi naujo namo statytojas, kuriam reikalinga šiluma statybos darbų užbaigimui):

  • Statybos leidimas (pastato statytojo / savininko nustatymui);
  • Statytojo įmonės išrašas iš Juridinių asmenų registro;
  • Įmonės vadovo asmens tapatybės dokumento kopija. Jei sutartį pasirašys ne vadovas -  įgaliojimo ir įgaliotinio asmens dokumento kopija;
  • Registrų centro išrašas (jei pastatas dar neįregistruotas - žemės sklypo). 

Naujam vartotojui (kai namas jau pastatytas ir išskirstytas patalpomis (daugiabučiams):

  • Visų pastate esančių butų ir kitos paskirties patalpų VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašai;
  • Visuose pastato butuose ir kitos paskirties patalpose įrengtų šilumos ir karšto vandens apskaitos prietaisų numeriai su aiškiai įvardinta priklausomybe atitinkamoms pastato patalpoms ir suvartojimo rodmenims;
  • Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos išduota šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma;
  • Jei pastatas yra 100 proc. baigtumo - statybos užbaigimo aktą.

Nepateikus aukščiau nurodytų dokumentų ir duomenų, atsisakoma sudaryti sutartis su atskirų butų / patalpų savininkais.