Šildykitės taupiau: 80% parama prisijungiantiems prie centralizuoto šildymo

Iki 2022 m. vasario 1 d. Kauno individualių ir daugiabučių namų gyventojams, atsisakantiems šilumos gamybai iškastinį kurą (dujas, anglį, durpes, skalūnus) naudojančių įrenginių ir prisijungiantiems prie centralizuotai tiekiamos miesto šilumos, teikiama 80% parama naujo šilumos punkto įrengimui.

50% parama skiriama per LR Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrą (APVA), 30% papildomą paramą skiria Kauno miesto savivaldybė.

Kodėl verta?

  • Mėnesinės sąskaitos už šildymą gali sumažėti iki 38% (skaičiuojant pagal 2022 m. sausio mėn. prognozuojamas dujų ir biokuro kainas bei įvertinus šilumos gamybos įrangos atnaujinimą ir priežiūrą).
  • 2 x pigesnė šilumos punkto priežiūra nei dujų katilinių.
  • Gyventojai moka tik 20% šilumos punkto kainos, o likusiai daliai suteikiama parama.
  • Įrengus naują šilumos punktą vietoje dujų katilo bus vidutiniškai 90% sumažinamas CO2 išmetimas.
  • Gyventojams priėmus sprendimą, AB „Kauno energija“ pasirūpina visu procesu.
  • Nemokamai centralizuotai tiekiamą miesto šilumą iki namo atveda AB „Kauno energija“.
  • Nereikės ateityje investuoti nuosavų lėšų į naują katilą.

Susidomėjote?

Išsamesnę informaciją galite gauti: telefonu +370 656 39497elektroniniu paštu pardavimai@kaunoenergija.lt

„Kauno energijos“ atstovai patikrins, ar jūsų namą galima prijungti prie centralizuotai teikiamos šilumos sistemos, informuos dėl reikiamų dokumentų pateikimo ir parinks optimaliausią šilumos punkto įrengimo variantą jūsų namui.

Žemiau rasite atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus (D.U.K.).



Kas gali gauti paramą? Icon Icon

Paramos gavėjai turi būti savininkai Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise valdomo gyvenamosios paskirties vienbučio namo ar buto ar patalpų (dvibučiuose ir (ar) daugiabučiuose namuose), kurie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai gyvenamajame name ir jiems suteikti unikalūs numeriai, ir kurio statyba teisės aktų nustatyta tvarka baigta ir pastatas registruotas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre ne trumpiau kaip 5 metus (t. y. namo baigtumo procentas nurodytas ne mažesnis kaip 100 proc. ir po statybos pabaigos metų, nurodytų  VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išraše, praėję ne mažiau kaip 5 metai iki metų, kuriais paskelbiamas kvietimas teikti projekto paraiškas).

Iki kada galima kreiptis dėl paramos? Icon Icon

Paraiškų teikimo terminas 2022 m. vasario 1 d. 00:00 val.

Kokius šildymo būdus dabar naudojantys gyventojai gali kreiptis dėl paramos? Icon Icon

Kreiptis dėl paramos gyventojai gali jei jų gyvenamo namo šilumos gamybai naudojamos iškastinio kuro technologijos ir (ar) VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išraše nurodytas šildymo būdas ne iš centralizuotai tiekiamos šilumos sistemos. Įgyvendinus projektą, turi būti užtikrinama, kad iškastinį kurą naudojantys įrenginiai bus atjungti ir išmontuojami iki mokėjimo prašymo APVA pateikimo dienos.

Ar namai, kuriuos ketinama prijungti prie centralizuotai teikiamos šilumos sistemos, turi būti savivaldybių patvirtintų specialiųjų ūkio planų numatytose centrinės šilumos tiekimo zonose arba konkurencinėse zonose? Icon Icon

Namai, kuriuos ketinama prijungti prie centralizuotai teikiamos šilumos sistemos, turi būti savivaldybių patvirtintų specialiųjų ūkio planų numatytose centrinės šilumos tiekimo zonose arba konkurencinėse zonose. Savivaldybėse, kuriose tokių planų nėra, subsidija neteikiama.


Šilumos vamzdynų atšakos tiesiamos nuo magistralinės centralizuotai tiekiamos šilumos sistemos, esančios valstybės ar savivaldybės teisėtais pagrindais naudojamoje teritorijoje, iki gyvenamojo namo įvadinio šilumos apskaitos prietaiso.


Šilumos vamzdynų atšakos tiesiamos ir prijungiamos prie magistralinių ir kvartalinių centralizuotų šilumos tinklų sistemų, kurių tiesimo darbai baigti, jos paruoštos eksploatavimui teisės aktų nustatyta tvarka iki paraiškos teikimo dienos ir yra šilumos tiekimo įmonės balanse (įtraukti į ilgalaikį turtą).


Šilumos vamzdynų atšakų nutiesimu iki konkretaus pastato rūpinsis AB „Kauno energija“.

Kas bus atsakingas už vamzdyno nutiesimą iki namo, kurį norima pajungti prie CŠT? Icon Icon

Namai, kuriuos ketinama prijungti prie centralizuotai teikiamos šilumos sistemos, turi būti savivaldybių patvirtintų specialiųjų ūkio planų numatytose centrinės šilumos tiekimo zonose arba konkurencinėse zonose. Savivaldybėse, kuriose tokių planų nėra, subsidija neteikiama.

Šilumos tiekimo vamzdynų atšakų nutiesimu iki konkretaus namo rūpinsis AB „Kauno energija“.

Kas gali teikti paraišką? Icon Icon

Teikti paraišką paramai gauti yra įgaliotas centralizuotos šilumos tiekėjas.

Kokių veiksmų turėtų imtis daugiabučių namų gyventojai, norintys gauti paramą? Icon Icon

Daugiabučiuose namuose subsidija teikiama paramos gavėjams, kurie balsų dauguma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka pritarė projekto įgyvendinimui. Sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime arba balsuojant elektroninėmis ryšio priemonėmis visų butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą. 

Kokios išlaidų kategorijos yra tinkamos finansuoti? Icon Icon

Tinkamos finansuoti yra šios išlaidų kategorijos:


  • Automatizuotų šilumos punktų įrengimas individualiame (vienbutyje, dvibutyje) name ar daugiabučiame name;
  • Energetinio naudingumo sertifikato išdavimo išlaidos.


Tinkamos projekto išlaidos turi būti patirtos nuo einamųjų metų metinę sąmatą detalizuojančio plano įsigaliojimo dienos, t.y. nuo 2021 m. rugsėjo 1 d.

Kokia yra kvietimo suma? Icon Icon

Bendra kvietimo suma – 2 mln. eurų.

Koks yra galimas subsidijos dydis? Icon Icon

Maksimalus LR Aplinkos ministerijos aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) subsidijos dydis namui neturi viršyti –  vieno ar dviejų butų namui – 2 500  eurų, daugiabučiui namui – 10 000  eurų. Subsidijos dydis neturi viršyti 50 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų namui. Jeigu pareiškėjas ir (ar) paramos gavėjas įgyvendina brangesnį projektą, skirtumą jis turi kompensuoti savo lėšomis. Kauno miesto savivaldybės subsidijos dydis neturi viršyti 30 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų namui.


Bendras valstybės ir Kauno miesto savivaldybės skiriamos subsidijos dydis yra iki 80 proc.

Kokia yra paraiškų vertinimo tvarka ir kokie privalomi pateikti dokumentai? Icon Icon

Paraiškų pateikimas, vertinimas ir sprendimų dėl projektų finansavimo priėmimas atliekami pagal Klimato kaitos programos lėšų naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto  Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. rugpjūčio 31 d. įsakymas Nr. D1-492 „Dėl Klimato kaitos programos subsidijų, skirtų gyvenamųjų namų prijungimui prie centralizuotai tiekiamos šilumos sistemos, pakeičiant iškastinį kurą naudojančius šilumos įrenginius, tvarkos aprašo patvirtinimo“, nuostatas.

Paraiškų pateikimo bei atrankos būdas – tęstinis.

Kartu su paraiška privalomų pateikti dokumentų sąrašas:

·         Laisvos formos bendrasavininkių (bendraturčių) sutikimas įgyvendinti projektą, jei yra vienbučio bendrasavininkių (bendraturčių);

·         Kiekvieno daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokolas, kuriuo daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai pritaria projekto įgyvendinimui. Sprendimas priimamas vardiniu balsavimu;

·         Žemės sklypo nuosavybės teisę ar kitą valdymo teisę patvirtinantys dokumentai;

·         Galiojantis energetinio naudingumo sertifikatas;

·         Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos  pažyma dėl investicijų suderinamumo;

·         Pareiškėjo ir paramos gavėjo sudaryta preliminari sutartis dėl projekto įgyvendinimo.

Kokios yra sąlygos sudarant sutartį tarp pareiškėjo ir paramos gavėjo (-ų)? Icon Icon

Prieš teikdamas paraišką pareiškėjas ir paramos gavėjai ar jiems teisėtai atstovaujantys subjektai turi pasirašyti preliminarią sutartį, kuri pateikiama su paraišką ir pagal kurią:

·         pareiškėjas įsipareigoja neatlygintinai nutiesti šilumos vamzdyno atšakas nuo esamos centralizuotų šilumos tinklų infrastruktūros per namo sklypą (-us) iki gyvenamojo namo įvadinio šilumos apskaitos prietaiso;

·         paramos gavėjas (-ai) įsipareigoja pareiškėjui ir (arba) jo samdomam rangovui sudaryti sąlygas atlikti šilumos tinklų tiesimo darbus jo sklype. Jeigu tiesiama per kitų savininkų sklypus, pareiškėjas turi gauti sklypo savininko sutikimą atlikti darbus;

·         pareiškėjas įsipareigoja subsidijos lėšomis sukurtą turtą perduoti naudos gavėjui (-ams) pagal turto perdavimo–priėmimo aktą iki mokėjimo prašymo pateikimo datos;

·         paramos gavėjas (-ai) įsipareigoja prisidėti 50 proc. (su savivaldybės skiriama parama – 20 proc.) prie projekto įgyvendinimo ir kompensuoti pareiškėjui išlaidas, kurios atsirado įrengiant paramos gavėjui (-ams) šildymo punktą pareiškėjo lėšomis, per preliminarioje sutartyje numatytą laikotarpį prisijungti prie centralizuotai tiekiamos šilumos sistemos ir pasirašyti centralizuotai teikiamos šilumos tiekimo sutartį su pareiškėju;

·         paramos gavėjas įsipareigoja VĮ Registrų centro Nekilnojamo turto registre atnaujinti duomenis apie projekto metu įdiegtą įrangą iki mokėjimo prašymo pateikimo datos;

·         paramos gavėjas įsipareigoja perimti jo nuosavybėje sukurtą turtą perdavimo–priėmimo aktu;

·         paramos gavėjas, perėmęs turtą iš pareiškėjo, įsipareigoja atnaujinti energetinio naudingumo sertifikatą iki mokėjimo prašymo pateikimo datos.

Kokios yra sąlygos gauti subsidijai? Icon Icon

Paramos gavėjai turi būti savininkai Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise valdomo gyvenamosios paskirties vienbučio namo ar buto ar patalpų (dvibučiuose ir (ar) daugiabučiuose namuose), kurie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai gyvenamajame name ir jiems suteikti unikalūs numeriai, ir kurio statyba teisės aktų nustatyta tvarka baigta ir pastatas registruotas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre ne trumpiau kaip 5 metus (t. y. namo baigtumo procentas nurodytas ne mažesnis kaip 100 proc. ir po statybos pabaigos metų, nurodytų  VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išraše, praėję ne mažiau kaip 5 metai iki metų, kuriais paskelbiamas kvietimas teikti projekto paraiškas);

Namas, kuriame įgyvendinamas projektas, šilumos gamybai turi naudoti iškastinio kuro technologijas ir (ar) VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išraše nurodytas šildymo būdą ne iš centralizuotai tiekiamos šilumos sistemos. Įgyvendinus projektą, turi būti užtikrinama, kad iškastinį kurą naudojantys įrenginiai bus atjungti ir išmontuojami iki mokėjimo prašymo Agentūrai pateikimo dienos;

Daugiabučiuose namuose subsidija teikiama paramos gavėjams, kurie balsų dauguma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka pritarė projekto įgyvendinimui;

Namai, kuriuos ketinama prijungti prie centralizuotai teikiamos šilumos sistemos, turi būti savivaldybių patvirtintų specialiųjų ūkio planų numatytose centrinės šilumos tiekimo zonose arba konkurencinėse zonose. Savivaldybėse, kuriose tokių planų nėra, subsidija neteikiama;

Šilumos vamzdynų atšakos tiesiamos nuo magistralinės centralizuotai tiekiamos šilumos sistemos, esančios valstybės ar savivaldybės teisėtais pagrindais naudojamoje teritorijoje, iki gyvenamojo namo įvadinio šilumos apskaitos prietaiso;

Šilumos vamzdynų atšakos tiesiamos ir prijungiamos prie magistralinių ir kvartalinių centralizuotų šilumos tinklų sistemų, kurių tiesimo darbai baigti, jos paruoštos eksploatavimui teisės aktų nustatyta tvarka iki paraiškos teikimo dienos ir yra šilumos tiekimo įmonės balanse (įtraukti į ilgalaikį turtą);

Negali būti finansuojami su gyvenamojo sektoriaus plėtra susiję projektai;

Jeigu name, kuriame įgyvendinamas projektas, nustatoma, kad paramos gavėjas vykdo ūkinę veiklą, subsidijos tai projekto daliai teikiamos atsižvelgiant į valstybės pagalbos teikimo reikalavimus, nustatytus 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1407/2013 su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. liepos 2 d. Komisijos reglamentu (ES) 2020/972. Agentūra teisės aktuose nustatyta tvarka skiriamą finansavimo sumą registruoja Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos (toliau – de minimis pagalba) registre.

Prieš teikdamas paraišką pareiškėjas ir paramos gavėjai ar jiems teisėtai atstovaujantys subjektai turi pasirašyti preliminarią sutartį, kuri pateikiama su paraišką ir pagal kurią:

·         pareiškėjas įsipareigoja neatlygintinai nutiesti šilumos vamzdyno atšakas nuo esamos centralizuotų šilumos tinklų infrastruktūros per namo sklypą (-us) iki gyvenamojo namo įvadinio šilumos apskaitos prietaiso;

·         paramos gavėjas (-ai) įsipareigoja pareiškėjui ir (arba) jo samdomam rangovui sudaryti sąlygas atlikti šilumos tinklų tiesimo darbus jo sklype. Jeigu tiesiama per kitų savininkų sklypus, pareiškėjas turi gauti sklypo savininko sutikimą atlikti darbus;

·         pareiškėjas įsipareigoja subsidijos lėšomis sukurtą turtą perduoti naudos gavėjui (-ams) pagal turto perdavimo–priėmimo aktą iki mokėjimo prašymo pateikimo datos;

·         paramos gavėjas (-ai) įsipareigoja prisidėti 50 proc. (su savivaldybės skiriama parama – 20 proc.) prie projekto įgyvendinimo ir kompensuoti pareiškėjui išlaidas, kurios atsirado įrengiant paramos gavėjui (-ams) šildymo punktą pareiškėjo lėšomis, per preliminarioje sutartyje numatytą laikotarpį prisijungti prie centralizuotai tiekiamos šilumos sistemos ir pasirašyti centralizuotai teikiamos šilumos tiekimo sutartį su pareiškėju;

·         paramos gavėjas įsipareigoja VĮ Registrų centro Nekilnojamo turto registre atnaujinti duomenis apie projekto metu įdiegtą įrangą iki mokėjimo prašymo pateikimo datos;

·         paramos gavėjas įsipareigoja perimti jo nuosavybėje sukurtą turtą perdavimo–priėmimo aktu;

·         paramos gavėjas, perėmęs turtą iš pareiškėjo, įsipareigoja atnaujinti energetinio naudingumo sertifikatą iki mokėjimo prašymo pateikimo datos.

Kodėl naudinga atsinaujinti šilumos punktą? Kiek galima sutaupyti? Icon Icon

Sutaupymas ir nauda skaičiuojami keliais aspektais:

·         Šiuo metu dujos yra rekordiškai brangios ir, perėjus nuo neefektyvaus dujinio šildymo prie CŠT, mėnesinė šildymo sąskaita galėtų būti net iki 38 proc. mažesnė. Planuojama, kad gamtinės dujos gyventojams, priklausomai nuo suvartojimo, nuo 2021 m. sausio mėn. brangs 27–36% (Šaltinis).

·         Šilumos punkto priežiūra 2 kartus pigesnė nei dujų katilinių, nes dujų katilo priežiūra yra žymiai kompleksiškesnė nei šilumos punkto priežiūra. Periodinės kasmetinės dujinio katilo techninės priežiūros kainos gali svyruoti 60-150 Eur, priklausomai nuo dujinio katilo galingumo ir būtinų darbų. Atsiradus gedimui, už dujinio katilo remontą gali tekti sumokėti gerokai didesnę sumą.

·         Reikėtų atsižvelgti į tai, kad gyventojai, susidėvėjus seniems katilams, turi savo lėšomis keisti juos naujais. Pasirinkus atnaujinti šilumos punktą ir pereiti prie CŠT, gyventojams nereikės investuoti nuosavų lėšų į naują katilą, kurio kainos gali svyruoti nuo 1000 Eur iki 6000 Eur ir daugiau, priklausomai nuo katilo galingumo.

·         Taip pat labai svarbu atsižvelgti į tai, kad šildymo kokybė, seną dujinį katilą pakeitus nauju šilumos punktu ir prijungus jį prie CŠT, stipriai pagerėja.

Kiek kainuos naujo automatizuoto šilumos punkto įrengimas? Icon Icon

Šilumos punkto įrengimas pagal instaliuotas galias gali kainuoti nuo kelių tūkstančių iki kelių dešimčių tūkstančių eurų. Konkrečią sąmatą paskaičiuos „Kauno energija“ atstovai įvertinę namo būklę, plotą ir kitus aspektus.

Ar gali padidėti šilumos punkto įrengimo kaštai, jo įrengimo metu? Icon Icon

Šilumos punkto įrengimo kaštai jo įrengimo metu padidėti negali, nes tiksli kaina nurodoma projekto metu.

Ar galėsiu mokėti už naują šilumos punktą išsimokėtinai? Icon Icon

Tokia galimybė yra, tačiau derinama individualiai priklausomai nuo sumos dydžio.

Ar bus papildomų kaštų gyventojams, kurie neįtraukti į paramoje esančias išlaidų kategorijas? Icon Icon

 Pagal paramos priemonę yra kompensuojamos šios išlaidų kategorijos:


  • Automatizuotų šilumos punktų įrengimas individualiame (vienbutyje, dvibutyje) name ar daugiabučiame name;
  • Energetinio naudingumo sertifikato išdavimo išlaidos.

Papildomai gyventojai turi turėti šilumos punkto projektą.

Į ką kreiptis norint gauti energetinio naudingumo sertifikatą? Icon Icon

Dėl energetinio naudingumo sertifikatų reikėtų kreiptis į AB „Kauno energija“. 

Kieno nuosavybė bus naujai įrengtas šilumos punktas? Icon Icon

Naujas šilumos punktas, kaip ir kita name esanti inžinerinė įranga, bus namo gyventojų nuosavybė.

Kur galima priduoti seną katilą utilizuoti? Icon Icon

Namo dujinis katilas yra gyventojų nuosavybė, todėl tinkamas įrenginio utilizavimas taip pat yra gyventojų atsakomybė.

Katilus galima priduoti į atliekų tvarkymo centrus. Esant poreikiui, „Kauno energija“ gali padėti seną katilą utilizuoti.

Kiek vidutiniškai per metus bus sumažinta CO2 išmetimų į aplinką (t) prisijungiant prie CŠT? Icon Icon

Skaičiuojama, kad šildymui atsisakius naudoti, pavyzdžiui, dujų katilą, ir prisijungus prie centralizuotai tiekiamos miesto šilumos, CO2 išmetimas į aplinką mažėja apie 90 proc.

Ar Kaunas planuoja drausti kietąjį kurą? Icon Icon

Siekiant švaresnės gyvenamosios aplinkos, Lietuvos miestai net svarsto galimybę drausti kietojo kuro naudojimą tankiai gyvenamose vietovėse.

Kokiais pagrindiniais teisės aktais vadovaujamasi teikiant paramą? Icon Icon

·         Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. rugpjūčio 31 d. įsakymas Nr. D1-492 „Dėl Klimato kaitos programos subsidijų, skirtų gyvenamųjų namų prijungimui prie centralizuotai tiekiamos šilumos sistemos, pakeičiant iškastinį kurą naudojančius šilumos įrenginius, tvarkos aprašo patvirtinimo“.

·         Klimato kaitos programos lėšų naudojimo 2021 m. sąmatą detalizuojantis planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. D1-488.

·         Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 14 d. įsakymas Nr. D1-762 „Dėl ūkio subjektų, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, pirkimų vykdymo ir priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Kur galima gauti išsamesnę informaciją? Icon Icon

UAB „Kauno energija“ elektroniniu paštu pardavimai@kaunoenergija.lt , telefonu +370 656 39497.