Anksčiau patarimai, kaip taupiai vartoti šilumą, apsiribodavo patarimais užkamšyti langų plyšius ar sutvarkyti nesandarias laiptinės duris. Tačiau, ko gero, didesnioji dalis butų savininkų jau seniai yra pakeitę savo butų langus šiuolaikiškais sandariais ir vis daugiau daugiabučių laiptinių turi tvarkingas, savaime užsidarančias duris. Tačiau galimybių taupyti šilumą vis dar yra. Ją galima taupyti ir kitais – šiuolaikiškais būdais.
Dažniausiai daugiabučių gyventojai savo pastatuose susiduria su netolygaus (per didelio ar nepakankamo) šildymo problemomis, neturi galimybės patys reguliuoti šildymo intensyvumo, tuo pačiu – ir suvartojamo šilumos kiekio. Dažniausiai dėl to būna „kalti“ pasenę šilumos punktų įrenginiai ar ištisos šildymo ir karšto vandens sistemos. Šias problemas išspręsti ir taupyti šilumą padeda šilumos punktų modernizavimas arba mažoji renovacija.
Apie 8 proc. name suvartojamos šilumos galima sutaupyti modernizuojant šilumos punkto įrenginius. Modernizacijos metu pakeičiami susidėvėję šilumos punkto įrenginiai, įrengiama automatinio reguliavimo sistema, reaguojanti į lauko oro temperatūros pokyčius, šiuolaikiškai izoliuojami visi punkto vamzdynai.
Įdiegus automatinį šilumos punkto reguliavimą, name automatiškai palaikoma nustatyta oro temperatūra, atsiranda galimybė užprogramuoti norimus vartojimo režimus, pavyzdžiui, nustatyti žemesnę temperatūrą naktimis ir pan. Patalpos neperšildomos, vartotojų butai šildomi tolygiau. Ypač tai pasijaučia rudenį ir pavasarį, kai dienomis jau pakankamai šildo saulė, o naktys vis dar vėsios.
Šilumos punkto modernizacija ypač aktuali namų, kuriuose vis dar yra seno pavyzdžio elevatoriniai šilumos punktai, gyventojams.
Kiek didesnės apimties modernizacijos būdas – mažoji renovacija. Jos metu modernizuojami ne tik šilumos punkto įrenginiai, bet ir pastato šildymo bei karšto vandens sistemos, papildomai gali būti pakeičiami radiatoriai ir vamzdynai butuose, įrengiami termostatiniai ventiliai, jei įmanoma – ir individualūs šilumos apskaitos prietaisai ar dalikliai. Vykdant mažąją renovaciją, seni elevatoriniai šilumos punktai pakeičiami naujais, automatizuotais, subalansuojamos šildymo sistemos įrengiant automatinius balansavimo ventilius. Vien įdiegus šias priemones, jau galima sutaupyti iki 25 proc. šilumos ir atitinkamai sumažinti sąskaitas už šildymą.
Siekiant didesnio sutaupymo, galima keisti radiatorius, įrengti ant jų termostatinius ventilius, keisti vamzdynus. Ant radiatorių sumontavus termostatus, galima reguliuoti oro temperatūrą kambariuose. Ši galimybė gali būti patraukli, pavyzdžiui, mėgstantiems miegoti vėsesnėje patalpoje.
Skaičiuojama, kad, modernizavus inžinerines sistemas, mokėjimai už suvartotą šilumą vienam butui gali sumažėti vidutiniškai apie 15 eurų per mėnesį, o per šildymo sezoną – apie 90 eurų.
Mažoji renovacija gali būti aktuali gyventojams, kurie nenori investuoti į kompleksinę daugiabučio renovaciją arba jų namo negalima renovuoti dėl paveldosaugos ar kitų reikalavimų. Mažoji renovacija atliekama greičiau ir pigiau negu kompleksinė daugiabučio renovacija, bet ji gali juntamai sumažinti sąskaitas už šilumą ir padidinti komfortą.
Svarbu pradėti iš anksto
Tiek šilumos punkto modernizavimas, tiek ir mažoji renovacija – tai procesai, kurie užtrunka ne dieną ir net ne mėnesį. Nuo pirmojo kreipimosi iki darbų užbaigimo akto gali praeiti net keletas mėnesių, priklausomai nuo to, kaip sklandžiai priimami sprendimai, kaip greitai pavyksta parengti projektą bei įvykdyti darbus. Dėl to, tiek mažąją renovaciją, tiek šilumos punkto modernizavimą svarbu inicijuoti iš anksto, kad, pasibaigus šildymo sezonui, jau būtų galima pradėti pačius modernizavimo darbus.
Primintina, kad sprendimai dėl šilumos punkto modernizavimo ar mažosios renovacijos turi būti priimami balsų dauguma gyventojų susirinkime, tačiau kreiptis dėl jų atlikimo gali ir pavieniai gyventojai, paskambindami į „Kauno energiją“ telefonu (8-800) 11 011 arba išsiųsdami laišką per bendrovės interneto svetainėje https://www.kaunoenergija.lt/mazoji-renovacija-gyventojams esančią formą.
Pažymėtina, kad AB „Kauno energija“ suteikia galimybę atlikti šiuos darbus išsimokėtinai per sutartą laikotarpį. Be to, gyventojai, ketinantys įsidiegti savo namuose energinį efektyvumą didinančias priemones, gali gauti iki 30 proc. paramą iš Klimato kaitos programos.