Dariaus ir Girėno stadiono veja šildoma centralizuotai tiekiama miesto šiluma

Bendrovės komercijos direktoriaus Tomo Janušo teigimu, tai pirmasis šildomos vejos projektas ne tik Lietuvos stadionų istorijoje, bet ir šalyje apskritai. Todėl itin džiugu, kad vejos šildymui pasirinkta būtent centralizuotai tiekiama miesto šiluma.

„Patraukli kaina, patogumas ir gerai išvystyta, nuolat plečiama šilumos tinklų infrastruktūra – tai argumentai, dėl kurių veiklą Kaune vykdantys verslo atstovai miesto šilumą renkasi kaip patikimą ir tvarų būdą šildyti komercinės, pramoginės bei gyvenamosios paskirties objektus. Džiaugiamės, kad galėjome prisidėti prie dar vieno Kauno pasididžiavimo – Dariaus ir Girėno stadiono – projekto įgyvendinimo,“ – komentuoja bendrovės atstovas.

Vejai – ypatingas dėmesys

Stadionas talpina 15 tūkst. žiūrovų. Jų skaičius koncertų ir kitų renginių metu padidės iki 30 tūkst. Todėl naujojo stadiono vejai buvo keliami itin aukšti reikalavimai, turintys atitikti ir UEFA standartus.  

Veja sudaryta iš kelių sluoksnių: vandeniui laidaus skaldos ir smėlio pagrindo, sutankinto drenažo sistemos, 23 cm gylyje išvedžiotų šildymo vamzdelių ir 20 cm storio derlingo sluoksnio, užtikrinsiančio ilgametį vejos žalumą bei tankumą.

Prie aikštyno įrengimo prisidėjo mokslininkai iš Lietuvos ir specialistai iš Šveicarijos. Substratas stadionui atvežtas iš Kupiškio, o natūrali velėna – iš Anykščių. Veja sustiprinta kas 2 cm besikartojančiais dirbtiniais vejos įsiuvais, pareikalavusiais ypatingai kruopštaus bei tikslaus darbo.

Visus metus šildoma hibridinė veja suteiks galimybę prailginti futbolo sezoną, kuriam dažnai trukdydavo lietuviški orai. Naujoji veja suprojektuota siekiant, kad net ir gausiai palijus, aikštynas išdžiūtų per kelias valandas.

Pritaikius naujausias technologijas bei ilgametę specialistų patirtį, pripažinta, kad Dariaus ir Girėno stadione įrengta futbolo aikštė atitinka aukščiausios, 4-os UEFA kategorijos reikalavimus. Todėl joje tarptautiniai futbolo turnyrai, LFF taurės varžybos ir kiti renginiai galės vykti nuolat.

33 km šildymo vamzdelių

T. Janušas atskleidžia, kad siekiant patenkinti šilumos poreikį vejai, stadiono teritorijoje įrengtas 1500 kW galios plokštelinis plieninis šilumokaitis. „Šiluma stadioną pasiekia kaip ir miesto gyventojus – per vamzdynus, termofikacinio vandens pagalba. Šilumai pasiekus šilumokaitį, energija toliau perduodama vandens – propilenglikolio mišiniui. Jis, cirkuliuodamas 33 km ilgio polietileniniais vamzdeliais, ir šildo veją“.

„Kauno energija“ šilumą tiekia 122 tūkst. buitinių ir 3,5 tūkst. komercinių objektų Kaune, Kauno rajone ir Jurbarke. Miesto šiluma yra pigiausias ir patogiausias apsirūpinimo šiluma būdas lyginant su alternatyvomis – šildymu dujomis ar šilumos siurbliais (elektra). Todėl bendrovės tiekiamą miesto šilumą renkasi apie 90 proc. naujų pastatų statytojų.

Įmonė, siekdama patenkinti augančius vartotojų poreikius, nuolat plečia šilumos tinklus, investuoja į modernius šilumos gamybos sprendimus. Šiais metais rekonstruota rekordiškai daug – 14 km šilumos trasų, prie bendro miesto šilumos tinklo prijungtas Aleksotas ir Sargėnai. Pradėti plėtros į Panemunės mikrorajoną darbai.