Iššūkių kupinas šildymo sezonas baigtas: gyventojai raginami nedelsti ir jau ruoštis naujam

Iššūkių kupinas šildymo sezonas baigtas: gyventojai raginami nedelsti ir jau ruoštis naujam

Sparčiai šylant orams, Kaune baigtas iššūkių nepagailėjęs šildymo sezonas. Nors žiema nebuvo šalta, šildymo sąskaitas koregavo į rekordines aukštumas šovusios energijos išteklių kainos. „Kauno energijos“ specialistai ragina gyventojus jau dabar ruoštis naujam sezonui ir pasirūpinti namo mažąja renovacija – šildymo ir karšto vandens sistemų atnaujinimu. Tai gali padėti sutaupyti iki 25 proc.  sunaudojamos šilumos kiekio.

„Kauno energija“ centralizuotai tiekiama miesto šiluma šiuo metu aprūpina 122 tūkst. gyventojų ir 3, 5 tūkst. įmonių Kauno mieste, rajone bei Jurbarke.

2022 m. šildymo sezonas Kaune baigiamas beveik dviem savaitėm anksčiau nei pernai. Dėl 2021 m. pradžioje užsitęsusių šaltų orų praėjęs šildymo sezonas laikinojoje sostinėje truko net iki gegužės 7 d. 

Gyventojai, panorę pratęsti šildymo sezoną savo daugiabučiuose, tai gali padaryti įprasta tvarka –balsų dauguma tereikia priimti sprendimą ir apie jį informuoti šilumos tiekėją. Tuo rūpinasi pastatų šildymo bei karšto vandens sistemų prižiūrėtojai. Dėl šildymo sezono pratęsimo galima kreiptis ir į pastato administratorių ar bendrijos pirmininką.

Prasidėjo ženkliai anksčiau

Staiga atšalus orams, kauniečių radiatoriai šilti pradėjo rugsėjį. Kaip teigia „Kauno energijos“ Tinklo valdymo skyriaus vadovas Audrius Pupininkas, tokia ankstyva šildymo sezono pradžia pareikalavo ypatingo susikaupimo, mat atlikti pasiruošimo darbus tinklo įjungimui teko gerokai anksčiau nei įprastai. Vis tik naujam šildymo sezonui buvo pasirengta laiku.

„Patalpų šildymui reikalingą šilumą į pastatus tiekti dažniausiai pradedame spalio mėnesį, todėl šildymo įjungimas rugsėjį tapo iššūkiu. Vis tik dėka suburtos komandos profesionalumo ir įdiegtų inovatyvių tinklo valdymo sprendimų, sėkmingai startuoti pavyko ir gerokai anksčiau“, – atskleidžia specialistas ir priduria, kad praėjusią žiemą didesnių techninių gedimų šilumos tiekimo grandinėje išvengti pavyko. Tam pasitarnavo laiku atlikti prevenciniai tinklo priežiūros darbai bei ganėtinai rami, be didesnių speigų praėjusi žiema. 

Energijos išteklių kainos šoko į viršų

Didžiausiu iššūkiu šį šildymo sezoną tapo nepaliaujamai kilusios energijai pagaminti reikalingų žaliavų kainos, lėmusios ir miesto šilumos kainos padidėjimą. 

Prasidėjus šildymo sezonui, gyventojai už „Kauno energijos“ pagamintos šilumos kilovatvalandę mokėjo 3,26 euro centus su PVM. Gruodį kaina šoktelėjo iki 5,30 euro centų. Kainų pikas buvo pasiektas vasario mėnesį, kai šilumos kilovatvalandė perkopė 7 euro centų ribą (7,16 ct/kWh su PVM). Tiesa, vasarį gyventojų sąskaitos už šildymą buvo mažesnės nei, tarkim, sausį, nes antrasis metų mėnuo buvo ženkliai šiltesnis, todėl ir šilumos buvo suvartota mažiau. Sezonui besibaigiant, balandį, šilumos kaina už kilovatvalandę gyventojams sumažėjo iki 6,50 euro centų su PVM. 

Tikslinga paminėti, jog, nepaisant pabrangusių energijos išteklių, bendrovės klientai šį šildymo sezoną vis tiek galėjo džiaugtis vienomis mažiausių šildymo kainų šalyje. Pavyzdžiui, sostinės gyventojai už šilumą šį šildymo sezoną vidutiniškai mokėjo po 9,41 ct/kWh su PVM, o kauniečiai –  vos 5,53 ct/kWh su PVM. 

Pagrindinė to priežastis – sėkmingos bendrovės investicijos į atsinaujinančių energijos išteklių, biokuro, panaudojimą šilumos gamybos procese. Įmonė pirmuosius biokuro katilus įsigijo dar 2012 metais ir dabar net apie 90 proc. visos šilumai pagaminti reikalingos energijos išgauna būtent iš biokuro. Jis ženkliai pigesnis nei dujos ar elektra, o tai leidžia užtikrinti itin konkurencingas šilumos kainas vartotojams. 

„Kauno energijos“ duomenimis, biokuro katilų įrengimas ir šilumos tinklų sistemos pritaikymas prie atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo šilumos gamybos procese, centralizuotai tiekiamos miesto šilumos kainą per 10 metų leido sumažinti net 57,24 proc. 

Grafike nurodytas KAUNO ENERGIJOS tiekiamos šilumos kainos pokytis ct/kWh su 9 proc. PVM.

Išmokėtos rekordinės kompensacijos 

Sausio 1 d. įsigaliojo Vyriausybės patvirtinti kompensavimo už būsto šildymą sąlygų pakeitimai, dėl kurių kompensacijų gavėjų ratas buvo gerokai išplėstas. 

Įpusėjus šildymo sezonui, valstybės remiamų pajamų dydis (VRP) buvo padvigubintas, o skaičiuojant kompensacijas, asmens valdomas turtas nebebuvo vertinamas – vertinamos tik už jį gautos pajamos. Pasikeitus kompensacijų apskaičiavimo tvarkai ir išaugus dujų bei elektros kainoms, pabrangus maisto produktams, gyventojai užplūdo savivaldybes ir seniūnijas su kompensacijų už šildymą ir karštą vandenį prašymais.

Klientų administravimo skyriaus vadovės Lauros Jankauskienės teigimu, vien kompensacijoms už šildymą rugsėjo–kovo mėnesiais kauniečiams skirta 1 mln. 856 tūkst. eurų. Daugiausia prašymų kompensuoti patirtas išlaidas už būsto šildymą sulaukta kovo mėnesį. Lengvata pritaikyta 12 tūkst. būstų savininkų. Tuo tarpu didžiausia per mėnesį išmokėta kompensacijų suma buvo vasarį ir siekė 557 tūkst. eurų. Tąkart patenkinta 10,5 tūkst. kauniečių pateiktų paraiškų kompensacijai gauti. 

„Svarbu žinoti, kad kompensacijos už šildymui suvartotą šilumą nuo oficialios šildymo sezono baigimo datos nėra skaičiuojamos. Tad, jei gyventojai nuspręs šildytis ir po balandžio 25 d., kompensacijos bus skaičiuojamos tik už šilumą, kuri bus sunaudota karštam vandeniui ruošti“, – atkreipia dėmesį specialistė. 

Naujam sezonui reikia ruoštis jau dabar

Kaip rodo bendrovės duomenys, kylant energijos išteklių kainoms, renovuotų daugiabučių ir būstų su modernizuotais šilumos punktais gyventojams už šildymą tenkanti suma yra mažesnė nei gyvenantiems senos statybos, nerenovuotuose namuose. 

Pavyzdžiui, senos statybos, nerenovuoto daugiabučio gyventojai sausio mėn. už standartinio 60 kv. m. būsto šildymą Kaune vidutiniškai mokėjo 82,43 eurus. Tuo tarpu kauniečiai, gyvenantys tais pačiais metais statytame ir jau renovuotame name vidutiniškai mokėjo po 46,99 eurus. Sutaupo ir gyventojai, modernizavę šilumos punktą arba atlikę mažąją renovaciją. Skaičiuojama, kad vien atnaujinus šilumos punktą, sąskaitas už šildymą galima sumažinti dešimtadaliu. 

„Kauno energijos“ specialistai primena, kad pasitikrinti šildymo sistemos būklę, įvertinti šilumos mazgų nusidėvėjimą ir inicijuoti atitinkamus šilumos punkto atnaujinimo darbus svarbu vos pasibaigus šildymo sezonui. Juos svarbu pradėti būtent pavasarį, nes tik taip būsite tikri, jog visi darbai bus baigti laiku ir sąskaitos rudenį „nesikandžios“.

„Energijos išteklių kainoms tebeaugant, prognozuoti būsimas šildymo kainas – sunku. Todėl jau dabar reikia imtis priemonių, padėsiančių užsitikrinti mažesnes šildymo sąskaitas ateityje. Reikia turėti omenyje, jog ši žiema buvo ganėtinai šilta. Jei sekantį šildymo sezoną regione vyraus speigai, reikės pagaminti daugiau šilumos, o tai kainuos daugiau“, – komentuoja L. Jankauskienė.

Jei nėra galimybės atlikti viso namo renovacijos, siūloma pasvarstyti apie alternatyvą – mažąją renovaciją. O jei bendrijoje sunku rasti sutarimą didesnių darbų atlikimui, verta apsvarstyti šilumos sistemos atnaujinimą mažesne imtimi ir modernizuoti vien šilumos punktą.

Kauno miesto, rajono ir Jurbarko gyventojai, norintys sužinoti, kiek šilumos suvartojama jų name, tai patogiai gali padaryti adresu: https://www.kaunoenergija.lt/silumos-suvartojimas-jusu-name.

Grafike pateikiami 2022 sausio mėn. išrašytų sąskaitų VIDURKIAI su 9 proc. PVM (už 60 kv. m. būsto šildymą).