Kaunas šildymo sezonui pasiruošęs: šilumos kaina išliks viena mažiausių Lietuvoje
Prognozuojama, kad kauniečiai, kaip ir kasmet, už šilumą mokės mažiausią arba vieną mažiausių kainų Lietuvoje. 2022 metais vidutinė miesto šilumos kaina Kaune buvo 25 proc. mažesnė už šalies vidurkį – kauniečiai vieninteliai iš kitų didmiesčių gyventojų už suvartotos šilumos kilovatvalandę mokėjo mažiau nei 7 ct. Pastaruosius septynis mėnesius šilumos kaina Kaune yra mažiausia šalyje.
Atlikta vamzdynų profilaktika ir modernizacija
„Kauno energijos“ Tinklo valdymo skyriaus vadovo Audriaus Pupininko teigimu, pasiruošimas naujam šildymo sezonui Kaune prasidėjo dar pavasarį, vos pasibaigus 2022–2023 m. šildymo sezonui.
„Balandį, sumažėjus šilumos poreikiui, iškart ėmėmės kasmetinių šilumos trasų patikrinimo darbų – hidraulinių bandymų. Jų metu vamzdynuose sukeliamas aukštas slėgis, padedantis atrasti silpnąsias vamzdynų vietas: nesandarumus, korozijos pažeistas vietas. Tai kruopštus ir visuomenei dažniausiai ne itin matomas darbas.
Bendrovė iš viso prižiūri 450 km įvairaus skersmens šilumos trasų. Siekdami išvengti vamzdynų trūkių spaudžiant šalčiams, šiltuoju metų laiku patikriname kiekvieną jų centimetrą. Pastebėję nesandarumus – vamzdyno atkarpą suremontuojame, o prireikus – pakeičiame nauja,“ – sako A. Pupininkas.
Pasak specialisto, šiais metais vykdytų hidraulinių bandymų metu aptikta 100 šilumos trasų defektų, daugiausiai atsiradusių dėl išorinės vamzdynų korozijos. Baigiami paskutiniai defektų šalinimo darbai, todėl bendrovės klientai gali būti ramūs – šilumos tiekimas žiemą bus stabilus.
Kaune atnaujinti 65 proc. vamzdynų.
Prie patikimo šilumos tiekimo, Tinklo valdymo skyriaus vadovo teigimu, prisideda ir nuoseklus šilumos trasų atnaujinimas, padedantis ženkliai sumažinti šilumos nuostolius trasose. Tam itin pasitarnauja bendrovės naudojami iš anksto poliuretanu izoliuoti vamzdynai, kurių tarnavimo laikas – ne mažiau 30 metų.
„Šilumos trasas, atsižvelgdami į hidraulinių bandymų rezultatus ir bendrą vamzdynų būklę, atnaujiname kiekvienais metais. Pavyzdžiui, per pastaruosius trejus metus iš viso rekonstravome 34 km įvairaus skersmens vamzdynų mieste, šiais metais – dar papildomus 9,3 km. Šiuo metu Kaune jau atnaujinta 65 proc. viso magistralinio šilumos tiekimo tinklo,“ – džiaugiasi A. Pupininkas ir skaičiuoja, kad tai padeda šilumos tiekimo nuostolius sumažinti daugiau kaip 30 proc.
Tokia nuosekli šilumos trasų modernizacija ne tik padeda užtikrinti stabilų šilumos tiekimą vartotojams, mažina šilumos nuostolius, bet ir prisideda prie šilumos kainos mažėjimo ilgalaikėje perspektyvoje.
Užbaigti katilinių patikros, įrenginių remonto darbai.
Besiruošiant naujam šildymo sezonui, darbai vykdomi ne tik šilumos trasose – intensyvus pasiruošimas vyksta ir bendrovės valdomose katilinėse, kurių bendrovė skaičiuoja dešimtimis. „Kauno energijos“ Gamybos skyriaus vadovo Ernesto Veriko teigimu, per vasarą reikia suspėti atlikti ir profilaktinius įrenginių remonto, biokuro pakurų valymo darbus, ir įgyvendinti iš anksto suplanuotus įrangos diegimo, modernizavimo bei sistemų automatizavimo projektus.
„Nuolat ieškome būdų, kaip efektyvinti šilumos gamybos procesą, todėl pasibaigus šildymo sezonui, imamės ne tik įrangos patikros ir remonto darbų – šią vasarą iš pagrindų atnaujinome „Šilko“ katilinės biokuro katilo ir kondensacinio ekonomaizerio valdymo sistemą, taip pat įrengėme termofikacinio vandens srautų bei slėgio valdymo sistemą bei procesų atvaizdavimo sistemą. Jos palengvins visos katilinės valdymą – padės itin tiksliai reguliuoti katilinės parametrus šildymo sezono metu.
„Šilko“ katilinė yra vienas iš pagrindinių taškų, gaminančių šilumą Kauno miesto integruotam tinklui. Ji pajėgi šiluma ir karštu vandeniu aprūpinti vartotojus Vilijampolės mikrorajone bei Šilainiuose, todėl įdiegtos inovacijos ženkliai prisidės prie dar patikimesnio šilumos tiekimo mieste,“ – įdiegtas naujoves „Šilko“ katilinėje komentuoja Gamybos skyriaus vadovas.
Pasak jo, besiruošiant 2023–2024 m. šildymo sezonui, daug dėmesio skirta biokuro katilų remontui.
„Pagrindinis bendrovėje pagaminamos šilumos šaltinis – biokuras. Todėl ir biokuro katilų turime daugiausiai. Besiruošiant artėjančiam šildymo sezonui, keitėme susidėvėjusius biokuro katilų dūmų vamzdžius, remontavome biokuro ir pelenų transporterius, plokštelinius šilumokaičius, dūmsiurbius. Taip pat valėme ir biokuro pakuras. Vien iš jų specialios įrangos pagalba išsiurbta 61 tona pelenų,“ – komentuoja E. Verikas.
Šilumos kainos prognozės – palankios vartotojams
„Kauno energijos“ komercijos direktorius Tomas Janušas, paklaustas, kokios šilumos kainos gali tikėtis vartotojai artėjančio šildymo sezono metu, prognozuoja, kad bendrovės klientai už šildymą ir karštą vandenį mokės mažiau nei kitų miestų gyventojai.
„Didžiausią įtaką šilumos kainai daro kuro, iš kurio pagaminama šiluma, kaina. Pingant energijos ištekliams, mažėja ir šilumos kaina. Šiuo metu kuro kainos nusileido iš rekordinių aukštumų ir stabilizavosi, todėl jei neatsiras tiesiogiai energetikos sektoriui įtaką darančių neprognozuojamų veiksnių, tokių kaip pernai kilusi pasaulinė energetikos krizė, artėjančią žiemą šilumos kaina turėtų būti mažesnė nei praėjusį šildymo sezoną.“ – komentuoja T. Janušas.
„Kauno energija“ šiluma aprūpina 123 tūkst. vartotojų Kauno mieste, rajone ir Jurbarke. Bendrovės tiekiama šiluma jau septynis mėnesius iš eilės yra pigiausia šalyje.
