Tik įėjus į Petrašiūnų elektrinę neįmanoma nepastebėti 3,5 metrų aukščio skulptūros, sukurtos panaudojant „Kauno energijos“ duoną kasdieninę – metalinius vamzdžius. Kūrinio autorius – sėkmingai Vilniaus dailės akademijos Telšių fakultete skulptūros studijas šiemet baigęs Ivas Stonys. Pirmieji pasigrožėti ir įvertinti skulptūrą gali visą rugpjūtį vykstančio Kauno energijos festivalio „Transformacijos“ dalyviai.
Petrašiūnų elektrinę papuošė pirmoji skulptūra
Skulptūra „Eglišakis“ – I. Stonio baigiamasis bakalauro darbas, skirtas specialiai „Kauno energijai“. Ji iškilo rugpjūčio pradžioje, festivalio „Transformacijos“ išvakarėse. Kūrinį pagal jaunojo skulptoriaus brėžinį, prižiūrint autoriui ir jo darbo vadovui prof. Osvaldui Neniškiui, parengė, suvirino ir pastatė bendrovės Techninio aptarnavimo skyriaus darbuotojai.
Ilgainiui Patrašiūnų elektrinės erdvėse turėtų atsirasti daugiau meno kūrinių, o elektrinės teritorija tapti meno galerija po atviru dangumi.
Apie tai, kaip sekėsi kurti skulptūrą, kokie didžiausi iššūkiai laukė ir kokie tolimesni karjeros keliais – pokalbis su kūrinio autoriumi I. Stoniu.
Ar tiesa, kad jau nuo mažens jums teko prisiliesti prie geležies, nes tėtis turi metalo apdirbimo įmonę? Kiek jau esate sukūręs meno kūrinių?, – paklausėme I. Stonio.
„Eglišakis“ nėra pirmasis įvietintas kūrinys. Mano kurtų skulptūrų yra Telšių miesto Masčio ežero pakrantės skulptūrų parke. Nuo mažens esu susijęs su autosportu, tad prisilietimas prie metalo neišvengiamas.
Na, o kūrybiniai darbai prasidėjo tik pradėjus studijuoti akademijoje. Netruko ilgai, kol supratau, kad jokia kita medžiaga man metalo neatstoja. Todėl esant galimybei rinktis mediją kūriniui įgyvendinti, visada rinkausi atlikti darbus iš metalo.
Kiek laiko užtruko kelias nuo idėjos išgryninimo iki jos realizavimo?
Idėjinis bei vizualinis skulptūros generavimo laikotarpis nebuvo ilgas. Galbūt tam įtakos turėjo ir griežti akademinių atsiskaitymų terminai, kurie neleisdavo įsisukti į abejones ar beribes galimybes.
„Eglišakio“ kelionė nuo minčių – pirmos ekskursijos jūsų įmonėje, kuri ir buvo kritinė visa ko pradžia, iki „Kauno energijos“ kiemo truko 4 mėnesius. Pamačius siūlomą medžiagą, įspūdingus vamzdžių kalnus, būtent nuo tada pradėjo vystytis konkretesni vaizdiniai.
Papasakokite apie pagrindinę skulptūros idėją ir mintį.
Skulptūros konceptualiai idėjos pusei įtakos turėjo ekologijos apraiškų mene tyrimo rezultatai bei „Kauno Energijos“ tvarumo principais pagrįstos veiklos metodika. Gana akivaizdu, kad kūrinys įkvėptas augalinio motyvo – primena spygliuočio, tiksliau eglės medžio, šaką. Idėja sukurti „Eglišakį“ gimė giliau patyrinėjus elektrinės teritorijoje matytus vaizdinius ir jų industrinės naudos prasmes.
Petrašiūnų elektrinėje medienos žaliavos – biokuras, naudojamas tiekti šilumos energiją. Pirmojo vizito įmonėje metu, šalia biokuro žaliavos sandėliavimo vietų ant žemės akivaizdžiai gulėjo krūvos spygliuočių medienos atliekų. Tam įtakos turėjo neseniai praėjusios žiemos šventės, po kurių dauguma namus puošiančių spygliuočių savo gyvenimą baigia tapdami šilumine energija. Būtent tokie vaizdai pastūmėjo skulptūros formai panaudoti schematišką eglės šakos motyvą kartu tai tiesiogiai koreliuoja su kasdiene ar sezonine įmonės veikla.
Ar daug tarėtės su savo darbo vadovu prof. Osvaldu Neniškiu?
Darbo vadovas labiausiai sustiprino akademiniame lauke, reglamentuose ir standartų atitikimuose, nes bakalauro laipsnio gavimas buvo prioritetas, vainikuojantis keturių metų įdirbį akademijoje.
Kokie buvo didžiausi iššūkiai kuriant skulptūrą – galbūt preciziškas vamzdžių pjovimas ar projekto parengimas, kad viskas būtų labai tikslu ir detalu?
Neskaitant gynimams ruoštos 3D video vizualizacijos, didžiausias iššūkis buvo brėžiniai. Turėjau patirties 2D detalių pjovime lazeriu, tačiau vamzdis buvo kas kita. Jo pjovimui reikėjo sukurti sudėtingesnius, 3D inžinerinius brėžinius.
Šis metodas – pjovimas lazeriu – pasirinktas dėl jo preciziškumo, kadangi vamzdžiai turi būti išpjauti būtent tokiu ir ne kitokiu kampu, nepaliekant jokių nelygumų. Taip pat tai sutaupė laiko bei papildomų išteklių.
Kokios technikos panaudotos darant skulptūrą?, – paklausėme I. Stonio.
Fizinei skulptūrai įgyvendinti naudojome pjovimo lazeriu, virinimo bei kitas įprastas metalo apdirbimo technikas. Greitam korodavimui pasitelktas specialus receptas, kurį dažnai akademijos „metalistai“ naudoja greitam, paskutinės minutės kūrinio padengimui rūdimis.
Šiemet baigėte VDA Telšių fakultetą – ar yra minčių toliau tęsti studijas?
Visgi šviežiai baigta, dar net sunku susivokti, kad tipinė mokslų metų pradžia bus tik įprastas mėnuo gyvenime, o ne gyvenimo režimo atskaitos taškas. Esu pasiruošęs mokytis visą likusį gyvenimą, tik galbūt ne visą jį siekdamas akademinių laipsnių.
