Išlaidos šildymui ir karštam vandeniui – daugelio šeimų, gyvenančių senos statybos (pastatytų iki 1993 m.) daugiabučiuose, galvos skausmas. Daugybė namų, pastatytų prieš daugiau nei 30 metų, buvo statomi neatsižvelgiant į energijos taupymą. Taip pat, laikui bėgant, net sandariausi ir kokybiškai pastatyti daugiabučiai namai tampa ne tokie energetiškai efektyvūs, o namų ūkiui išlaikyti skirtos lėšos „išeina į orą“, per nesandarius duris, langus, išorines pastato sienas ar neizoliuotus vidaus šilumos tiekimo vamzdynus. Šilumos punkto renovacija ir kitos daugiabučių atnaujinimo priemonės padeda ne tik sutaupyti pinigų, bet ir užtikrina, kad namuose būtų šilta.
Šilumos punktų modernizacija: ką verta žinoti?
Kodėl būtina šilumos punkto renovacija?
Daug senos statybos daugiabučiuose gyvenančių žmonių vis dar gauna nemažas sąskaitas už namų šildymą ir karštą vandenį. Siūloma daug priemonių, skirtų sumažinti patiriamas išlaidas ir padidinti oro temperatūrą kambariuose, tačiau ne visos yra efektyvios.
Savarankiškos priemonės, kurių imasi butų gyventojai yra langų, durų ir radiatorių keitimas. Dažnai taupymo sumetimais renkamasi atlikti daugiabučių pastatų renovavimą, tačiau ne visos priemonės renovuojant daugiabutį vienodai naudingos taupymo prasme.
Namų išorinė šilumos izoliacija ar pakeisti langai ir durys padės sušildyti namus. Norint sutaupyti daugiau, reikia investuoti į energiją taupančius sprendimus, šilumos punktų modernizaciją (į šildymo sistemų pertvarkymą su galimybe reguliuoti individualiai) ir tik po to investuoti į išorinę šilumos izoliaciją ir kitas priemones.
Šildymo sistemos su elevatoriniu mazgu problemos
Senos namų šildymo sistemos su elevatoriniais mazgais riboja galimybes efektyviai reguliuoti į butus patenkančią šilumą. Rudenį ir pavasarį lauko oro temperatūra pasikeičia net keletą kartų per parą. O elevatoriniai mazgai į butus patiekia nustatytą šilumos kiekį, neatsižvelgiant į oro temperatūros pokyčius.
Šilumos punktų modernizacija padeda išvengti šių problemų. Automatizuotas šilumos punktas sureguliuoja į butus patiekiamą šilumos kiekį pagal vartotojo nustatytą režimą ir lauko oro temperatūros pokyčius, kurie fiksuojami jutikliais. Temperatūrai pakilus, šilumos tiekimas sumažinamas, nukritus – padidinamas. Butai šildomi tiek, kiek reikia, taupoma šiluma ir pinigai. Šildymo punkto renovacija atsiperka ne tik pinigais, bet ir valdymo patogumu bei priežiūra.
Šildymo sistemos išbalansavimas
Senuose daugiabučiuose įprasta problema yra vidaus šildymo sistemų išbalansavimas, kurio dažniausia priežastis yra savavališkai pertvarkytos šildymo sistemos ar ne pagal projektą butuose pakeisti radiatoriai. Tik pastačius daugiabučius, šildymo sistema buvo subalansuota taip, kad vienodai tiektų energiją kiekvienam butui, nepriklausomai ar jis yra pirmame ar paskutiniame aukšte. Žmonėms pradėjus keisti šildymo prietaisus be suderinto projekto, visa daugiabučio šildymo sistema išsiderina.
Vienas iš šios problemos sprendimų yra inventorizuoti visų butų radiatorius ir palyginti su projektu. Esant neatitikimams, pakeisti butų šildymo prietaisus taip, kad jų galios atitiktų projektinę dokumentaciją ir visi butai gautų šilumą tolygiai.
Kitas sprendimas – tinkamas šilumos punkto suderinimas, kuris taip pat gali užtikrinti šiltesnį gyvenimą ir pilnesnę piniginę.
Šilumos punktų modernizacija: sprendimas
Jei Jūsų daugiabutyje esantis šilumos punktas senas, neautomatizuotas, verta pasvarstyti apie jo modernizaciją. Modernizuojant šilumos punktą, įrengiama valdymo automatika, kuri reaguoja į lauko oro temperatūros pokyčius, kita įranga, kuri užtikrina kokybiškesnį šilumos patiekimą į butus. Tačiau šilumos punkto modernizacija galėtų duoti dar didesnį taupymo efektą, jei gyventojai ryžtųsi atlikti mažąją renovaciją.
Kas yra mažoji renovacija?
Mažoji renovacija – tai valstybės paramos priemonė, kurios metu atliekama šilumos punktų modernizacija ir (ar) pertvarkoma ar modernizuojama šildymo ir (ar) karšto vandens sistema, neatliekant pilnos daugiabučio namo renovacijos.
Atliekant mažąją renovaciją, modernizuojami šilumos punktai, gali būti pakeičiami šilumos tiekimo vamzdynai, subalansuojamos šildymo sistemos, gali būti įrengiami individualūs šilumos apskaitos prietaisai ar daliklių sistemos, įrengiami balansiniai ir termostatiniai ventiliai.
Apskaičiuota, kad įvykdžius „mažąją renovaciją“ vidutiniškai sutaupoma apie 25 procentai šilumos energijos.
Geroji žinia ta, kad valstybė kompensuoja iki 30 procentų šių priemonių įgyvendinimo kainos. Kita geroji žinia yra ta, kad anksčiau šilumos punkto renovacija buvo kompensuojama tik tiems daugiabučiams, kurie papildomai apšiltindavo sienas, stogą, pasikeisdavo duris, langus ir t. t. Nuo 2020 m. sausio 1 d. to daryti nebūtina.
Skaičiuojama, kad atlikus šilumos punkto renovaciją, vidutinės išlaidos už šildymą vienam namų ūkiui sumažėja apie 15 eurų per mėnesį, o per šildymo sezoną – iki 90 eurų. Taigi, esant dabartinėms įrangos, darbų ir šilumos kainoms, gyventojų investuotos lėšos su panaudota parama, galėtų atsipirkti per 3-5 metus.
Mažoji renovacija – puikus būdas atsinaujinti susidėvėjusią namo šilumos ir karšto vandens sistemą, dalį jos pakeitimo finansuojant valstybei.
Norint gauti valstybės paramą, reikia teikti paraišką Būsto energijos taupymo agentūrai (paraiškos priimamos visuose BETA regioniniuose padaliniuose) iki 2022 m. vasario 1 dienos arba iki tada, kai bus išnaudotos lėšos skirtos šiai priemonei.
Kaune ir Kauno rajone esančių daugiabučių gyventojai gali teikti paraiškas BETA regioniniame padalinyje Kaune.
