„Transformacijose“ rekordinis lankytojų skaičius: tradicija tapęs festivalis pakerėjo meno mylėtojus

Daugiau nei elektrinė

„Tai ne tik objektas, kuriame gaminama šiluma, pasiekianti gyventojų namus, tai Lietuvos pramonės istorijos dalis, paveldas, kurį kasmet atveriame lankytojams. Daugeliui žmonių, kuriems nėra tekę lankytis gamybinėse erdvėse, tai išskirtinė patirtis,  leidžianti iš arčiau pamatyti, kaip šiluma buvo gaminama anksčiau ir kaip tai daroma dabar. O savitos erdvėse itin gerai atsiskleidžia ir šiuolaikinio meno žaismas“, – sako „Kauno energijos“ generalinis direktorius Tomas Garasimavičius ir priduria, jog neabejoja – Petrašiūnų elektrinė patirs dar ne vieną virsmą ir ateityje bus ryškūs industrinės ir urbanistinės kultūros centras, kuris nenusileis kitiems Europos didmiesčiams.

Tarp gamtos ir pramonės

15 menininkų kartu su daugiau nei 100 darbuotojų 650 valandų kūrė festivalio erdves – penkis tik šiam festivaliui sukurtus meno kūrinius – instaliacijas ir performansus, industrines ir menines ekskursijas, laisvalaikio zoną, unikalų erdvių apšvietimą ir kitus sprendinius. Tris dienas Petrašiūnų elektrinėje vykusi meno šventė analizavo pramonės ir gamtos ryšį. Ir tai nesutapimas. Šalia savo tūriu ir mase didelių industrinių objektų teka Nemunas, kurio vanduo yra naudojamas ir šilumos gamybos procesuose.

Didelė dalis lankytojų festivalyje lankėsi ne pirmą kartą – tai tampa tradicija palydėti vasarą. Festivalyje buvo įrengta speciali laisvalaikio zona, kurioje lankytojai galėjo smagiai praleisti laiką su artimaisiais ar draugais, paskanauti maisto, gaiviųjų gėrimų ir tiesiog pabūti drauge.

Šiais metais pristatyti penki menininkų darbai:

Tadas Černiauskas – „Pagalba metant kailį“
Lietuvoje ir užsienyje gerai žinomo menininko sukurta 6 metrų aukščio ir pločio  instaliacija, pagaminta iš biokurui naudojamos medienos, kuri kritiškai vertina žmogaus polinkį kontroliuoti natūralius procesus. Kūrinys nagrinėja ribas tarp viešo ir privataus, stebėjimo ir veiksmo, intymumo ir reprezentacijos.

Aistė Ambrazevičiūtė – „Rūdys“
Skaitmeninio meno kūrėja savo audiovizualine instaliacija vaizduoja augalų ir rūdžių simbiozę. Ji per kompiuterinę animaciją perteikia augimo procesus, grybelio – rūdžių – formavimąsi, įkvėptą elektrinės vamzdynų, tekstūrų ir industrinių elementų.

Arturas Bumšteinas & „Kala Sound System“ – „Hoketas“
Garso instaliacija, naudojanti viduramžių akustinio išdėstymo metodą, išgautą šiuolaikinėje industrinėje aplinkoje – paprasta, bet itin pasklidusi ir pakerėti galinti patirtis.

Elena Laurinavičiūtė – „Protėvių dronai“
Keraminės garso skulptūros, kurias aktyvuoja ventiliatoriai, elektromechanika, vandens judėjimas ar tiesioginis kontaktas, atskleidžiant senovinių garsų meditacinį poveikį

Domantas Pūras ir Ignas Šoliūnas
Festivalio programa taip pat apima jų darbus, kurie papildomai prisideda prie industrinės erdvės transformacijos – įprasmina technologijos ir gamtos santykius bei architektūros medžiagiškumą.

Renginio akimirkomis galite pasigrožėti nuotraukų galerijoje