Šildymo sezonas prasideda. Ką svarbu žinoti daugiabučių gyventojams?

1. Kas šildymą daugiabučiuose namuose įjungia? Paskelbus oficialią šildymo sezono pradžią, šildymą daugiabučiuose įjungia už pastato vidinių šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą atsakingas pastato administratorius arba bendrijos paskirtas šilumos punkto prižiūrėtojas. Todėl jei oficialiai paskelbus apie šildymo sezono pradžią per 3 darbo dienas radiatoriai dar nepradeda šilti, reiktų kreiptis ne į šilumos tiekėją, o į bendrijos pirmininką arba daugiabučio administratorių. 

Svarbu žinoti, jog pradedant šildymo sezoną daugiabučio namo šilumos ir karšto vandens sistemos turi būti tinkamai paruoštos – atlikta jų profilaktinė patikra, pašalinti patikrų metu išryškėję defektai, pakeistos susidėvėjusios šilumos punkto, karšto vandens sistemos dalys.

Apie tai, kad pastatas paruoštas naujam šildymo sezonui, šilumos tiekėjas informuojamas teisės aktų nustatyta tvarka – pateikiant pastatų parengties šildymo sezonui aktų kopijas. Apie tai, kas ir kokia tvarka šilumos tiekėjui privalo pateikti pastatų parengties šildymo sezonui aktų kopijas bei jų pavyzdžius rasite čia.

SVARBU: vadovaujantis LietuvosRespublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 77 punktu, nesant teisės aktuose nustatyta tvarka pasirašyto pastato šilumos įrenginių parengties šildymo sezonui akto, pradėti šilumos vartojimą pastate yra draudžiama.

2. Ką daryti, jei, prasidėjus šildymo sezonui, nešyla radiatoriai? LR įstatymais nustatyta, kad šilumos tiekėjas yra atsakingas už šilumos tiekimą iki pastato įvado, tuo tarpu už pastato vidinių šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą atsako pastato administratorius arba bendrijos paskirtas šilumos punkto prižiūrėtojas.

Todėl prasidėjus šildymo sezonui ir gyventojams susidūrus su šilumos ir karšto vandens sistemų priežiūra susijusiais nesklandumais, pavyzdžiui, nešyla radiatorius, gyvatukas, prakiuro vamzdis ar kt., reikia kreiptis į už tai atsakingą įmonę arba bendrijos paskirtą atsakingą asmenį, o ne į šilumos tiekėją.

3. Ar galima šildymo sezoną daugiabutyje atidėti? Taip, galima. Gyventojai, išreiškę norą daugiabutį pradėti šildyti vėliau nei paskelbiama oficiali šildymo sezono pradžia, gali tai padaryti gavę daugumos daugiabučio gyventojų pritarimą (50 proc. +1 balsas).

Svarbu žinoti, jog šilumos tiekėjas šilumą į pastatą tiekia nuolat, išskyrus atvejus, kai vykdomi trasų hidrauliniai bandymai arba trasos remonto darbai.

Todėl nusprendus daugiabutį pradėti šildyti vėliau nei paskelbus šildymo sezono pradžią visame mieste, į pastatą tiekiama šiluma ir toliau bus naudojama tik karštam vandeniui ruošti bei palaikyti karšto vandens temperatūrą vamzdynuose, o nusprendus šildyti ir pastatą – šiluma bus pradėta vartoti ir patalpų šildymo reikmėms.

4. Nuo ko priklauso pastate suvartojamas šilumos kiekis? Tai, kiek šilumos suvartojama pasate, iš esmės lemia 2 pagrindiniai veiksniai: lauke vyraujanti oro temperatūra ir pastato šiluminė izoliacija (energinis efektyvumas). Kuo lauke šalčiau, tuo daugiau šilumos prireikia tam pačiam daugiabučio plotui sušildyti, todėl šilumos suvartojimas pastate, spaudžiant šalčiams, didėja.

Jei pastato šiluminė izoliacija prasta – nesandarūs langai, durys, neapšiltintos sienos ir nesutvarkyta pastato šilumos ir karšto vandens sistema, dalis į pastatą tiekiamos šilumos iš daugiabučio paprasčiausiai išspinduliuojama į lauką. Todėl senas, energetiškai neefektyvus namas šilumos suvartoja daugiau nei renovuotas arba dalinai modernizuotas daugiabutis.

5. Ką galiu padaryti, kad sąskaitos už suvartotą šilumą būtų mažesnės? Didelės sąskaitos už šilumą reiškia, kad daugiabutyje jos suvartojama neproporcingai daug. Dažnai šiluma paprasčiausiai iššvaistoma per nesandarias namo konstrukcijas, susidėvėjusias šildymo ir karšto vandens sistemas. Todėl norint sulaukti mažesnių sąskaitų, būtina didinti pastato energinį efektyvumą. Vienas iš būdų tai padaryti sąlyginai greitai – atlikti mažąją renovaciją.

Mažoji renovacija – tai šilumos punkto bei šildymo sistemos modernizavimas bei jos sureguliavimas taip, kad visa į pastatą patenkanti šiluma būtų panaudota kuo efektyviau.

Apskaičiuota, kad seną neautomatizuotą elevatorinį šilumos punktą pakeitus šiuolaikišku automatizuotu, šilumos suvartojimas pastate sumažėja apie 15 proc., o atlikus ir kitas paramos projekte numatytas priemones, sąskaitų už šildymą dydį daugiabučio gyventojai gali sumažinti net 25 proc.  

Svarbu žinoti, jog imtis šilumos punkto atnaujinimo darbų galima ir šildymo sezono metu. Nevertinant laiko, skirto gyventojų sprendimo dėl mažosios renovacijos priėmimui, projekto parengimui ir derinimui, šilumos punkto pakeitimas gali užtrukti maždaug savaitę.

Šiuo metu Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) mažajai renovacijai skiria net iki 80 proc. siekiančią paramą, todėl padidinti daugiabučių energinį efektyvumą gyventojams dabar itin palankus metas. Daugiau apie paramą sužinosite čia.

6. Daugiabučio gyventojai artimiausiais metais neplanuoja atlikti namo kompleksinės arba mažosios renovacijos. Kaip galiu taupyti šilumą savo bute? Jei nėra galimybės pasinaudoti renovacijos teikiamais privalumais, gyventojams derėtų pasirūpinti bent jau savo būstų sandarumu – pakeisti langus, duris ar nesandarias jų tarpines. Taip pat svarbu stengtis  pastatą tiekiamą šilumą naudoti efektyviai – radiatorių neužstatyti baldais ir neapkrauti skalbiniais, nuo jų reguliariai valyti šilumai sklisti trukdančias dulkes, o už radiatorių užklijuoti šilumą atspindinčią medžiagą. Pastaroji primena foliją, ją galima rasti daugelyje statybinių ir buitinių prekių parduotuvių. Apskaičiuota, kad pasitelkus šią paprastą gudrybę, patalpos temperatūrą galima padidinti 1–2 laipsniais, mat ji, užuot leidusi įkaisti už radiatoriaus esančiai sienai, atspindi net 90 proc. jo skleidžiamos šilumos.

Svarbu nepamiršti ir bendrose pastato patalpose esančių langų ir durų. Jei pastebėjote, kad laiptinės durys ar langai neužsidaro – nedelsdami informuokite pastato administratorių arba bendrijos paskirtą atsakingą asmenį, nes per nesandarias laiptinės duris ir langus galima prarasti itin didelius šilumos kiekius, už kuriuos pastato gyventojai moka pinigus.

7. Kokios pagalbos galiu sulaukti, jei gavau didesnę sąskaitą nei tikėjausi? Siekiant sumažinti gyventojams tenkančias sąskaitas už šildymą, rugsėjo 27 d. Seimas pritarė Vyriausybės siūlymui taikyti nulinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą centralizuotai tiekiamai šilumai. Lengvata galios artimiausius du šildymo sezonus – iki 2024 m. balandžio mėnesio pabaigos. Tai reiškia, kad centralizuotai besišildantiems gyventojams sąskaitos sumažės kone dešimtadaliu.

Supaprastinta ir kompensacijų skyrimo tvarka sunkiau besiverčiantiems. Pasitikrinti, ar Jums priklauso kompensacija už suvartotą šilumą (šildymą ir karštą vandenį), galite pasinaudoję būsto šildymo kompensacijų skaičiuokle. Daugiau aktualios informacijos apie kompensacijų skyrimo tvarką bei preliminarius jų dydžius rasite čia.

SVARBU: prašymai kompensacijai gauti priimami gyvenamosios vietos savivaldybėje ir elektroniniu būdu, adresu www.spis.lt.